Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodo šuns anatomija? Galbūt taip neatrodo, bet po minkštu kailiu slepiasi sudėtingas ir tvirtas skeletas, turintis daug daugiau kaulų nei žmogaus! Kad įsivaizduotumėte, suaugęs žmogus turi 206 kaulus, o suaugęs šuo - daugiau nei 300, bet tuo viskas nesibaigia! Net šio gyvūno uodega turi slankstelius, todėl šuns skeletas padalytas į kelias dalis:galva, kaklas, liemuo, galūnės ir uodega. Norėdami sužinoti daugiau apie šunų kaulus, perskaitykite šį straipsnį, kurį jums parengė Patas.

Šuns anatomijoje yra daugiau nei trys šimtai kaulų!

Kalbant apie šunų anatomiją, kaulai kinta priklausomai nuo gyvūno veislės ir lyties. Vidutiniškai šunys turi nuo 319 iki 321 kaulo, o katės - iki 230 kaulų, tuo tarpu žmogaus skeletą sudaro 206 kaulai.

Kitas šuns ir žmogaus skeleto skirtumas yra dantys: palyginti su žmogaus dantų lanku, šunų dantų sąkandis yra stipresnis ir tvirtesnis, su gerai išsivysčiusiais kandžiais. Įdomi detalė yra ta, kad šunų (taip pat ir kačių) stuburas, kadangi jie yra keturkojai, yra tiltas, išlaikantis visą jų svorį, o mūsų stuburas veikia kaip atraminis pagrindas, kad išlaikytų mus vertikalioje padėtyje.

Apskritai visų veislių šunų anatomijos sudėtis yra vienoda, tačiau kiekvienam snukio tipui priskiriama tam tikra kategorija: brachicefalinės veislės šunys turi trumpą snukį, mezocefalinės - vidutinį snukį, o dolichocefalinės - ilgiausią.

Šunų skeleto slanksteliai yra keturių dalių: kaklo, krūtinės, juosmens ir uodegos.

Šuns slanksteliai - tai netaisyklingi, netaisyklingi kaulai, išsidėstę nuo galvos iki uodegos. Jie skirti apsaugoti įvairius organus, ypač nugaros smegenis, atlaiko visą gyvūno svorį ir yra būtini judėjimui bei lankstumui.

Kaip ir katės, jie turi septynis kaklo slankstelius, 13 krūtinės slankstelių, 7 juosmens slankstelius ir iki 20 uodegos slankstelių. Tačiau kačių stuburas yra lankstesnis, o šunų stuburas tvirtesnis. Jei jums įdomu, kaip suskirstytas šunų skeletas, susipažinkite su toliau pateiktu sąrašu, kuriame išsamiai aprašytas kiekvienas iš jų:

• Kaklo slanksteliai: yra sujungti ties kaklo pagrindu ir laiko dalį mentės, kuri yra krūtinės ląstos srityje. Iš esmės jie yra kaulinis kaklo pagrindas.
• Krūtinės ląstos slanksteliai: su išorine dalimi apačioje ir krūtinės ląsta gale, šie komponentai pritvirtina šonkaulius ir pilvo organus bei mentę. Jie yra platūs, stiprūs ir jungia didžiąją dalį krūtinės ląstos.
• Juosmens slanksteliai: yra stipriausia ir storiausia dalis, išlaikanti visą šuns stuburo svorį (todėl ji yra jautresnė kaulų problemoms). Tai didžiausi stuburo slanksteliai, jie taip pat palaiko kryžkaulį, kuris yra trikampio formos su susijungusių slankstelių rinkiniu.
• Uodegos slanksteliai: tiesiogine to žodžio prasme yra šuns uodega. Kaulų skaičius priklauso nuo veislės - nuo 5 iki 20. Jie yra sujungti su stuburu ir yra labai svarbūs šuns emocijoms išreikšti, nes yra stuburo tęsinys. Todėl labai pavojinga traukti šuns uodegą arba ją kirpti estetiniais tikslais - tai gali turėti įtakos judėjimui.

Šuns skeletas: priekinės galūnės prasideda nuo mentės

• Lopatka: Lopatka yra plokščias kaulas, leidžiantis atlikti įvairius krūtinės ląstos judesius, palaikantis šios srities raumenis ir distaliai susijungiantis su žastikauliu.
• Peties kaulas: laikomas "šuns pečiu". Jis yra susijęs proksimaliai su mentėmis, o distaliai - su stipinkauliu ir alkūnkauliu.
• Spindulys ir alkūnkaulis: Šie kaulai sudaro šuns "ranką". Spindulys yra užpakalinis, o alkūnkaulis - apatinis. Abu jie yra ilgi ir judesio metu palaiko vienas kitą.
• Riešo, dilbio ir plaštakos pirštai: carpus yra delnas, metacarpus jungia delną ir pirštus, o falangos yra šuns letenos pirštai. carpus ir metacarpus turi sesamoidus, kurie leidžia judėti. Šuns, kaip ir katės, priekinės kojos turi penkias falangas, keturias ilgas ir penktąją mažą, panašią į nykštį. Šuns letenos apsaugotos pagalvėlėmis, todėl jis priskiriamas skaitmeniniams gyvūnams.

Šunų kaulai yra stiprūs dubens srityje

Dubens galūnės išlaiko iki 40 % gyvūno svorio ir yra tvirtesnės, nes atlieka judėjimo varomąją ir kūno atraminę funkciją. Jos skirstomos į: dubenį, šlaunikaulį, gūžduobę, blauzdikaulį ir šeivikaulį, blauzdikaulį ir blauzdikaulį bei padikaulį ir toliau.

• Dubuo: tai dubens sritis, kurią sudaro dubens juosta su klubakauliu, sėdynkauliu ir gūžduobe. Ji atsakinga už apatinių galūnių tvirtinimą ir dubens dugno raumenų stabilizavimą.
• Šlaunikaulis: tai cilindro formos kaulas tarp dubens ir kelio sąnario, kuris suteikia daugiau atramos galūnei.
• Patelė: Tai trumpas sezamoidinis kaulas, kuris distaliai jungiasi su šlaunikauliu ir jungia kelis regiono raumenis.
• Blauzdikaulis ir šeivikaulis: Blauzdikaulis yra ilgas, didelis kaulas, kaip ir šlaunikaulis, jo funkcija - perduoti mechaninę jėgą. Blauzdikaulis atlieka raumenų tvirtinimo funkciją.
• Tarsas, metatarsas ir falangos: Kaip ir priekinių letenų, tarsus yra delnas, falangos - pirštai, o metatarsus jungia vieną su kitu. Skirtingai nei priekinės letenos, jie neturi penktosios falangos, tačiau turi nagus, kurių šaknys užpildytos keratinu ir derma.

Šuns kaukolėje taip pat yra keletas šuns kaulų

Šuns kaukolę sudaro žandikaulis su apatiniu žandikauliu, smilkinkaulis, gomurio srityje esantys gomurio plyšiai, nosies kaulai išlenkti, kad pro juos galėtų praeiti oras, abipus viršutinio žandikaulio, priekinis kaulas, tarpšonkaulinis kaulas, parietalinis kaulas, pakaušinis kaulas ir momeninis kaulas. Pastarajame yra temporomandibulinis sąnarys, atsakingas už burnos atidarymo ir uždarymo judesius. Be to, kaukolė turi kauląkiekvienos akies ašarų kanalai ir dvi būgninės pūslelės, saugančios klausą.

Kandžių dantų formavimasis vyksta dviem etapais: vienas vystosi šuniukams dar esant šuniukais, o kitas pakeičia pirmąjį tarp ketvirtojo ir šeštojo gyvenimo mėnesio. Ilgi kandžiai padeda lengviau kramtyti šunų maistą, o likusieji dantys tarnauja maistui smulkinti.

Ar skiriasi "dešros šuns" skeletas?

Visada smalsu sužinoti, koks yra dešrinio šuns skeletas. Juk daug dėmesio sulaukia pailgas liemuo ir trumpos kojos - šios veislės bruožai. Tačiau šios veislės, sukurtos vokiečių medžiotojų ir išvestos medžioti triušius urvuose (todėl tokia forma), anatomija yra tokia pati kaip ir kitų šunų. Tačiau skiriasi ilgesnė nugara ir galūnės.Tačiau taksams būdingos įvairios stuburo problemos, pavyzdžiui, displazija ir "papūgos snapas" (spondilozė).