Portosisteminis šuntas yra labai dažna mažų šunų, pavyzdžiui, jorkšyrų veislės šunų, liga. Ši kepenų liga yra gana pavojinga, nes, nors ji prasideda kepenyse, gali paveikti visą gyvūno organizmą. Liga gali turėti pasekmių net nervų sistemai. Nors ši liga nėra tokia reta mažiems šunims ir yra viena iš labiausiai paplitusių jorkšyrų veislės šunims, šiGalų gale, kas yra šunų portosisteminis šuntas? Kokios jo priežastys ir klinikiniai požymiai? Ar įmanoma gydyti šunų šunto šuntą? Ir kaip galime užkirsti kelią šuns šiai ligai? Patas da Casa kalbėjosi su veterinarijos gydytoja Amanda Carloni, kuri atsakė į visus klausimus apie šunų portosisteminį šunto šuntą. Žiūrėkite!

Kas yra portosisteminis šuntas?

Portosisteminis šuntavimas - tai kepenų liga, susijusi su kraujo apytakos anomalija. Ši būklė dar vadinama portosisteminiu šuntu (PSD) arba portosistemine kraujagyslių anomalija. Norint suprasti, kas tai per liga, būtina šiek tiek suprasti šunų anatomiją. "Vaisiaus kepenys atlieka ribotą funkciją. Taigi, siekiant jas tausoti ir apsaugoti, yraTai didelė kraujagyslė, vadinama ductus venosus, kuri nukreipia kraują taip, kad jis nepraeitų pro kepenis", - aiškina veterinarijos gydytoja Amanda Carloni. Ji sako, kad šis ductus venosus užsidaro praėjus maždaug 3-10 dienų po gimdymo, nes organas jau būna gerai išsivystęs. Kai taip atsitinka, iš vartų venos ateinantis kraujas pradeda tekėti per kepenis - organą, kurio funkcija - tam tikras medžiagas paversti į"mažiau toksiškos" versijos, todėl jas galima be problemų pašalinti iš organizmo.

Tačiau Amanda paaiškina, kad portosisteminio šunto atveju, išsivysčius kepenims, šis veninis latakas neužsidaro, o tai apsunkina kraujo apytaką. "Portosisteminį šuntą sudaro nuolatinis veninio latako arba kitų anomalių kraujagyslių egzistavimas. Dėl to portalinis kraujas (iš vartų venos) nepraeina pro kepenis ir patenka tiesiai į kraujotakąsisteminio poveikio; jie su savimi pasiima "toksiškesnes" medžiagas", - aiškina jis.

Kas sukelia portosisteminį šuntų šuntą?

Šunų portosisteminis šuntas gali būti įgytas arba įgimtas. Įgytas šunų portosisteminis šuntas išsivysto per visą gyvenimą, kai šuo kenčia nuo portalinės hipertenzijos, kuri yra tokių ligų, kaip lėtinis ir fibrozinis hepatitas, pasekmė. Įgimtas šunų portosisteminis šuntas yra dažniausiai pasitaikantis šunų portosisteminis šuntas. Šiuo atveju nėra tiksliai nustatytos priežasties. Šuns venosus latakas tiesiog lieka atviras. Portosisteminis šuntas"Šunims portosisteminis šuntas dažniau pasitaiko tarp grynaveislių veislių nei tarp mišrūnų, o labiausiai nukenčia miniatiūrinės veislės, pavyzdžiui, šnauceris, Jorkšyro terjeras, pudelis, maltiečiai, ši-tzu, taksas, airių vilkšunis, senasis anglų aviganis ir Kairo terjeras", - aiškina Amanda.

Šuns, turinčio portozisteminį šuntą, organizme cirkuliuoja toksinai.

Portosisteminis šuntas yra labai rimta problema, nes kepenys nefiltruoja portalinio kraujo (kadangi jis neprasiskverbia pro organą), jame lieka toksinių medžiagų. Šis kraujas keliauja per visą kraujotakos sistemą ir patenka į įvairius kūno organus. Tai reiškia, kad toksinai pradeda plisti po visą organizmą, todėl jis gali patirti gana rimtų problemų.Vienas iš šių toksinų, kuris lieka kraujyje portosisteminių šuntų atveju, yra amoniakas. Jis išsiskiria iš žarnyno ir sveikiems šunims patenka į kepenis, kur virsta karbamidu.

"Tačiau dėl portosisteminio šunto amoniakas patenka tiesiai į sisteminę kraujotaką. Kadangi jis yra neurotoksiškas, gali sukelti kepenų encefalopatiją (smegenų funkcijos praradimą dėl to, kad dėl kepenų pažeidimo iš kraujo nepavyksta pašalinti toksinų). Be to, amoniako pilnas kraujas patenka per inkstus. Tačiau amoniako perteklius, užuot pašalintas kartu su šlapimu, patenka į inkstus.pradeda kauptis, todėl susidaro garsieji inkstų akmenys, o tai gali būti susiję su bakterinėmis šlapimo takų infekcijomis", - aiškina specialistas.

Kokie klinikiniai šunų portosisteminio šunto požymiai?

Kadangi portosisteminis nukrypimas gali paveikti įvairias kūno dalis, klinikiniai požymiai yra gana įvairūs. Tarp pagrindinių Amanda išskiria tuos, kurie susiję su nervų sistemos dalyvavimu. "Šunims pasireiškia: priverstinis vaikščiojimas, galvos spaudimas į daiktus, savanoriškų raumenų judesių koordinacijos praradimas, mieguistumas ir tirpimas. Be to, pastebimi ir kitiklinikiniai požymiai: viduriavimas, vėmimas, dažnesnis šlapinimasis (poliurija), padidėjęs troškulys (polidipsija) ir kraujas šlapime (hematurija) dėl inkstų akmenų susidarymo", - aiškina specialistas.

Kaip nustatoma šunų šunto diagnozė?

Labai svarbu, kad šeimininkas nuvestų gyvūną pas veterinarijos gydytoją, kai tik pastebi minėtus klinikinius požymius. Veterinarijos gydytojas kabinete įvertins šiuos klinikinius požymius ir paciento anamnezę. Šunų šunto diagnozei patvirtinti būtina atlikti kai kuriuos tyrimus, tarp jų kraujo tyrimus, kompiuterinę tomografiją ir ultragarsą.

Kaip galima gydyti kepenų šuntų šuntą?

Portosisteminių šuntų gydymas turėtų būti pradėtas iš karto, kai tik patvirtinama diagnozė. Jis gali būti atliekamas kliniškai ir (arba) chirurginiu būdu. Klinikinis kepenų šuntų gydymas padeda užtikrinti paciento stabilumą. Amanda paaiškina, kaip šis gydymas gali būti atliekamas: "Skysčių terapija gali būti atliekama siekiant koreguoti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą irNorint sumažinti karbamido kiekį kraujyje, galima naudoti antibiotikus, veikiančius ureazę gaminančią mikrobiotą. Taip pat galima naudoti laktulozę, nes ji didina žarnyno turinio pasišalinimą ir skatina žarnyno liumeną rūgštėti, todėl amoniakas virsta amoniu (kuris yra mažiau rūgštus).toksiškas)", - aiškina jis.

Be to, taip pat svarbu, kad portosisteminiu šuntu sergantiems šunims būtų taikoma dietinė mityba ir jie gautų daugiau baltymų turinčią dietą. "Ilgą laiką taikomas baltymų ribojimas gali sukelti baltymų ir kalorijų trūkumą. Todėl rekomenduojama dieta su virškinamais baltymais, kurie siūlomi nedideliais kiekiais", - sako jis.

Šuniui su įgimtu portosisteminiu šuntu gali prireikti operacijos

Norint kartą ir visiems laikams išspręsti šunų šuntų šuntus, gali prireikti chirurginės intervencijos. Amanda aiškina, kad chirurginė intervencija turėtų būti atliekama tik tais atvejais, kai šunys turi įgimtą portosisteminį šuntą. Ji nerekomenduojama šunims, turintiems įgytus šuntus: "Labiausiai rekomenduojamas metodas, kai kraujagyslė palaipsniui užkemšama, leidžiant kepenims prisitaikyti prie naujosslėgį, nes, jei okliuzija yra staigi, gali pasireikšti ūminė portalinė hipertenzija", - aiškina specialistas. Prieš operaciją šuniui, kuriam nustatytas kepenų šuntas, turi būti atlikti keli tyrimai. Be to, svarbu, kad gyvūnui būtų atliktas klinikinis gydymas, nes taip gyvūnas tampa stabilus, kad operacija būtų atlikta be problemų. Verta paminėti, kad operacijos metu turi būti taikoma šunims skirta anestezija.procedūra.

Šunys, turintys polinkį į portosisteminį šuntą, turėtų būti stebimi nuo pat nėštumo.

Kadangi nėra tiksliai žinoma, kas sukelia portosisteminį šuntą šunims, veterinarijos gydytoja Amanda aiškina, kad didžiausias rūpestis, kurio gali imtis globėjas, yra atidžiai stebėti šuniukų nėštumą, kad šuniukų sveikata būtų stebima jau ankstyvuoju laikotarpiu. Ji pabrėžia, kad šis rūpestis turėtų būti dar didesnis linkusioms veislėms, pavyzdžiui, jorkšyrams. Amanda taip pat teigia, kadkai kurios kitos priemonės taip pat gali padėti išvengti šunų šuntavimo atvejų: "Taip pat reikia atsargiai vartoti vaistus ir papildus be specialisto konsultacijos, nes tai gali sudaryti palankias sąlygas netinkamam vaisiaus vystymuisi ir įvairių anomalijų, pavyzdžiui, kraujagyslių, atsiradimui. Be to, šia liga sergančių šunų negalima veisti, net jei jie buvo tinkamai gydomi.gydomi", - paaiškina jis.

Jorkšyras: dažniausios veislės gyvūnų ligos, ne tik portosisteminis šuntas

Kaip paaiškinome, portosisteminis šunų šuntas dažniau pasitaiko mažų veislių šunims, pavyzdžiui, jorkšyrams. Tačiau šis mažas pūkuotas šuo taip pat turi polinkį į kitas sveikatos problemas, į kurias verta atkreipti dėmesį. Kai kalbame apie jorkšyrų veislę, visada prisimenamos tokios akių ligos kaip progresuojanti tinklainės atrofija ir tinklainės displazija. Be to, dvigubas dantų dygimas taip pat yra problema.Dažniausiai pasitaikančios veislės šunų ligos taip pat yra susijusios su jų dydžiu, pvz., patinėlio išnirimas. Būdami labai maži, jie turi didesnę kaulų problemų ir nelaimingų atsitikimų riziką. Todėl svarbu visada būti budriems, kad šios veislės šunys, ypač vyresnio amžiaus jorkšyrai, išvengtų kritimų. Tokios ligos kaip hipoglikemija ir trachėjos kolapsas taip patgali būti dažnas šios veislės atstovas.

Labai svarbu rūpintis šuniuko sveikata nuo ankstyvo amžiaus. Visų šuniukų skiepijimas, nuolatinis kirminų atnaujinimas, reguliarūs vizitai pas veterinarą, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas - tai pagrindinės priemonės, užtikrinančios gerą jorkšyro gyvenimo kokybę. Ligos simptomų, kad ir kokie jie būtų, niekada negalima ignoruoti, oLaikantis šių atsargumo priemonių, jorkšyrai gali gyventi iki 17 metų ir yra laikomi viena ilgiausiai gyvenančių šunų veislių.