Šunų sveikata yra tokia sudėtinga, kad kartais problemų gali kilti tose vietose, apie kurių egzistavimą net neįsivaizdavome. Taip yra adanalinės liaukos (dar vadinamos analine liauka arba perianaline liauka) infekcijos atveju. Šunų išangės srityje yra kišenės su liaukomis, kurios, be kitų dalykų, yra atsakingos už tepalų, padedančių tuštintis nejaučiant skausmo ar diskomforto, išskyrimą.Uždegimas, vadinamas tiesiosios žarnos arba perianaline fistule, sukelia paraudimą, blogą kvapą, karščiavimą ir dar rimtesnes situacijas, pvz., kraujo išmatose. Gyvūnui taip pat sunku tuštintis. Siekiant išsiaiškinti pagrindines abejones šiuo klausimu, žr. Pagrindinis puslapis Paws paėmė interviu iš veterinarijos gydytojos Amandos Carloni iš Salvadoro. Pažiūrėkite, ką ji mums papasakojo!

Perianalinė fistulė: šuniui sunku tuštintis

Tik nedaugelis globėjų žino, kas yra perianalinė fistulė, dar vadinama tiesiosios žarnos, išangės arba adanaline fistule (nors pavadinimai skirtingi, visi jie reiškia tą pačią problemą). "Tiesiosios žarnos fistulė - tai patologinis komunikacijos kanalas, kuris susidaro tarp išangės ir giliųjų audinių ar odos vidaus", - aiškina Amanda. Pasak veterinarijos gydytojos, liaukų uždegimas sukeliašuo dažnai sunkiai tuštinasi (diskinezija) arba negali tuštintis net tada, kai jam norisi (tenezmas). Be to, galima pastebėti ir kitų simptomų:

- Blogas kvapas išangės srityje

- Niežėjimas ir (arba) skausmas išangės srityje

- Viduriavimas

- Vidurių užkietėjimas

- Išmatų nelaikymas

- Kruvinos išmatos

- Apetito ir svorio netekimas

- Karščiavimas

- Ryšio kanalo tarp išangės ir odos vizualizacija (tik sunkesniais atvejais)

Ana Heloísa Costa šuo Amora su šia problema susidūrė du kartus: "Pirmą kartą neturėjau supratimo, kas tai yra. Pastebėjau, kad ji dažniau nei įprastai laižosi tą vietą, o kai pažvelgiau, pamačiau, kad oda šalia išangės yra labai raudona ir šiek tiek patinusi, panaši į uždegimą", - prisimena auklėtoja. Norėdama palengvinti situaciją, Ana nusprendė tepti tepalu.dėl alergijos šioje srityje, tačiau kitą dieną pažeidimas atsivėrė ir atrodė kaip pūslė su skyle viduryje - ten, iš kur išteka išmatas sutepantis skystis, turintis labai stiprų kvapą. Pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju, buvo diagnozuota perianalinė fistulė.

Perianalinės liaukos uždegimas: labiausiai serga vokiečių aviganių veislės šunys

Pasak veterinarijos gydytojos Amandos, tiesiosios žarnos fistulės priežastis dar nėra tiksliai nustatyta, tačiau yra tam tikrų predisponuojančių veiksnių, kurie lemia išangės liaukos infekciją. Pavyzdžiui, vokiečių aviganiai yra labiau linkę susirgti šia liga. Labradorų, airių seterių, senųjų anglų aviganių, borderkolių ir buldogų veislių šunys taip pat gali dažniau susidurti su šia problema."Liga dažniau pasireiškia veislėms, kurių uodega yra nuožulnaus sudėjimo ir (arba) plačios uodegos apačios, nes tai skatina išmatų kaupimąsi ir dėl to kyla odos uždegimas ir infekcija", - aiškina jis.

Be to, prie problemos atsiradimo gali prisidėti neseniai prasidėjęs viduriavimas, padidėjęs išangės liaukų sekrecijos kiekis ir sutrikęs išangės raumenų tonusas. Apskritai dažniau serga vyresnio amžiaus šunys ir patinai.

Pastebėjus bet kokius perianalinės fistulės simptomus, šunį reikia kuo greičiau nuvesti pas veterinarijos gydytoją, kad šis galėtų įvertinti situaciją ir atlikti visus reikiamus tyrimus, patvirtinančius infekciją. "Diagnozė nustatoma siejant klinikinius požymius su informacija, gauta atliekant fizinį ir tiesiosios žarnos tyrimą. Ne visada įmanoma pamatyti uždegimo pažeistą kanalą, tačiauGranulomas ir abscesus galima apčiuopti per tiesiąją žarną", - aiškina ji.

Šunų perianalinės liaukos uždegimas: gydoma vaistais ir dezinfekuojama.

Šunų perianalinės liaukos uždegimo gydymas vis dar yra iššūkis daugeliui veterinarijos gydytojų būtent dėl to, kad jo priežastys nėra apibrėžtos. Pasak Amandos, paprastai klinikiniu požiūriu naudojami antibiotikai, kortikosteroidai ir dezinfekuojama sritis antiseptikais.

Amoros gydymą sudarė antiparazitinės tabletės dozės, priešuždegiminio tepalo tepimas ir valymas baktericidiniu purškalu. "Nuo pirmojo požymio iki gydymo pabaigos ir pažeidimo gijimo pradžios praėjo beveik dvi savaitės", - sako globėja. "Antrą kartą iš karto nuvežiau ją pas veterinarą, kad būtų atliktas gydymas, kuris neleistų pažeidimui atsiverti. Jis suveikė!"

Veterinarijos gydytojas aiškina, kad ne visada tik vaistai padeda gydyti problemą, kuri laikui bėgant gali paūmėti: "Kai gyvūnai nereaguoja į klinikinį gydymą, būtina operacija. Tačiau po procedūros paprastai atsiranda tam tikrų komplikacijų ir gali būti, kad gyvūnui liga atsinaujina", - pabrėžia jis. Kadangi tai yra liga be priežastiesIšvengti šunų tiesiosios žarnos fistulės neįmanoma, todėl labai svarbu, kad šeimininkai dažnai stebėtų savo gyvūnus, ar neatsiranda ankstyvųjų ligos požymių.