Tarp įvairių odos ligų, kuriomis gali sirgti šunys, viena iš labiausiai nerimą keliančių ir dažniausiai pasitaikančių yra sarkoptinė kerpligė, dar vadinama žvyneline. Šią patologiją sukelia užsikrėtusių šunų odoje esanti erkė, vadinama žvyneline. Sarcoptes scabiei Be to, tai liga, kurią lengvai perduoda vienas šuo kitam ir kuria gali susirgti net žmonės. Pagrindinis puslapis Paws paėmė interviu iš klinikos "Soft Dogs and Cats" veterinarijos gydytojos Nathália Gouvêa. Toliau žiūrėkite, ką ji pasakė šia tema!

Kas yra sarkoptinė kerpligė ir kaip ji pasireiškia šunims?

Natália Gouvêa: Sarkoptinę erkę sukelia erkė, kuria serga šunys, katės, graužikai, arkliai ir net žmonės. Užsikrečiama per tiesioginį sąlytį su higienos priemonėmis, patalyne, užkrėstų gyvūnų daiktais arba tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu gyvūnu. Taigi, tai liga, kuri perduodama nuo vieno gyvūno kitam ir nuo gyvūno žmogui. Šunims sarkoptinė erkė pasireiškia šiais būdaisTai pasireiškia odos pažeidimais ir stipriu niežuliu. Be to, aplink šiuos pažeidimus gali atsirasti šašų, o pažastų srityje, prie snukio ir ausies galiuko gali atsirasti plaukų slinkimas.

Kuo skiriasi sarkoptinė, demodektinė ir otodektinė kerpligė?

NG: Skirtumas tarp šių patologijų yra tas, kad sarkoptinė erkė yra labai užkrečiama, nes gali būti perduodama nuo vieno gyvūno kitam ir net žmogui. Demodektinė erkė, dar vadinama juodąja erke, nėra užkrečiama. Iš tikrųjų kiekvienas gyvūnas turi šios rūšies erkių (Demodex canis) ant savo odos, tačiau kai kuriais atvejais jos gali daugintis dėl nepakankamos odos barjero apsaugos.Tai trūkumas, kuris dažnai perduodamas iš motinos vaikui maitinimo krūtimi metu, todėl šuniukas tampa jautresnis šiai ligai ir leidžia šiai erkei paūmėti ant gyvūno odos. Kita vertus, otodektinė erkė taip pat perduodama iš vieno šuns kitam ir dažniausiai pažeidžia šuniukų ausis. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kadKai kuriais atvejais šio tipo niežai gali palikti kanalą ir paveikti kitas vietas, kuriose gyvūnas draskosi. Skirtumas tas, kad, skirtingai nei sarkoptinė kerpligė, ji nepaveikia žmonių.

Kokie yra pagrindiniai šunų sarkoptinės kandies simptomai?

NG: Plaukų slinkimas, odos pažeidimai, nemalonus kvapas, stiprus niežulys, paraudimas, bet svarbiausia - niežulys, nes niežai labai niežti, ypač snukio ir likusios veido dalies sritį, todėl atsiranda pažeidimų su daugybe šašų.

Kaip šunims perduodamos sarkoptinės kandys?

NG: Sarkoptinė kerpligė yra labai užkrečiama ir ja gali užsikrėsti daugelis įvairių rūšių gyvūnų, įskaitant žmones. Užsikrečiama per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais ar daiktais. Todėl reikia skirti tam tikrą dėmesį maisto ir vandens dubenėliams, lovoms, higienos reikmenims ir vietoms, prie kurių gyvūnas gali prieiti. Tiesioginio užsikrėtimo atveju užsikrėtęs gyvūnas gali lengvai perduotiligą perduoti kitam šuniui arba globėjams ir veterinarijos gydytojams.

Kaip galima išvengti sarkoptinės šunų dėmėtligės?

NG: Šiandien gyvūnų augintinių rinkoje yra keletas tablečių, kurios kontroliuoja sarkoptinę kerpligę, ir manau, kad tai vienas paprasčiausių būdų užkirsti jai kelią. Jos atlieka ligos gydymo ir prevencijos funkciją, nes jei gyvūnas suserga šia kerpligės rūšimi, ji automatiškai bus kontroliuojama. Tačiau sunkesniais sarkoptinės kerpligės atvejais - šunims, kurie jau turi pažeidimųlabiau pažengusiame lygyje - gali padėti net tabletės, tačiau taip pat prireiks maudynių ir kitų priemonių, kad užkratas būtų kuo greičiau sustabdytas. Vienas iš patarimų - gyvūną, kuriam diagnozuota sarkoptinė kerpligė, reikia izoliuoti.

Kaip užkirsti kelią sarkoptinių kandžių perdavimui žmonėms?

NG: Geriausias būdas užkirsti kelią žmonėms užsikrėsti šia liga - labai atsargiai elgtis su gatvės gyvūnais, kurie yra labiau linkę sirgti šia niežų rūšimi. Taigi, jei išgelbėjote gatvės šunį, idealu padvigubinti dėmesį ir gaudyti šiuos gyvūnus su pirštine. Be to, jei pastebėjote, kad šuniukas daug draskosi ir kenčia nuo odos pažeidimų, būtinai nuveskite jį pas gydytoją.Svarbiausia, mano nuomone, yra laikytis higienos ir pagrindinės savo augintinio priežiūros.

Kaip diagnozuojama sarkoptinė kerpligė ir ar ją galima gydyti?

NG: Žvynelinė diagnozuojama atlikus odos nuoplovų tyrimą, kuris vėliau nuodugniai ištiriamas laboratorijoje. Per mikroskopą specialistai gali stebėti, ar ant gyvūno odos yra kiaušinėlių ir pačių erkių. Po to veterinarijos gydytojas gali pradėti gydymą, kuris paprastai atliekamas skiriant specialius vaistus ir vonias.(antiseptikais), kad būtų pašalintos erkės ir galimi kiaušiniai. Paprastai šis gydymas būna gana veiksmingas.