Ar kada nors girdėjote apie šunų vestibulinį sindromą? Tai neurologinis sutrikimas, turintis įtakos šunų orientacijai erdvėje ir pusiausvyrai, kurį gali sukelti traumos, infekcijos, kraujagyslių ligos ir net paprastas šunų ausų uždegimas. Šunų vestibulinio sindromo požymiai paprastai nelieka nepastebėti, daugiausia dėl to, kad dėl jo gyvūnas neišlaiko pusiausvyros, vaikščiotisuklusęs ir nesuvokiantis erdvės.

Tačiau vis dėlto, kas būdinga šiai neurologinei problemai? Ar šuniui reikia specialios priežiūros ir ar jis gali pasveikti? Į kokius šunų vestibulinio sindromo simptomus reikia atkreipti dėmesį? Norėdami išsiaiškinti viską apie šią būklę, pasikalbėjome su veterinarijos gydytoju Roberto Siqueira, kuris specializuojasi smulkiųjų gyvūnų neurologijoje. Toliau skaitykite, ką jis mums papasakojo!

Kas yra šunų vestibulinė sistema?

Prieš žinant, kas tiksliai yra vestibulinis sindromas, būtina suprasti vestibulinę sistemą ir visą jos funkciją. Roberto nurodo, kad vestibulinė sistema, esanti šuns nervų sistemoje, apsiriboja dviem keliais: periferiniu ir centriniu: "Periferinis kelias apsiriboja vidurinėje ausyje ir vidinėje ausyje esančių struktūrų rinkiniu, o centrinis kelias yradaugiausia smegenų kamiene ir smegenėlių uodegos srityje".

O kam apskritai skirta ši sistema? Ekspertas aiškina: "Vestibulinės sistemos svarbi funkcija - palaikyti normalią akių, galvos, liemens ir galūnių erdvinę padėtį gravitacinio lauko atžvilgiu, net ir keičiantis kūno sukimosi ir linijiniam pagreičiui ar posvyriui." Kitaip tariant, apskritai vestibulinės sistemos paskirtis - orientuoti šunis kūno padėties atžvilgiu.erdvę ir gravitaciją, taip pat yra atsakingas už šunų pusiausvyrą.

Šunų vestibulinis sindromas: supraskite, kas tai yra ir kaip išsivysto problema

Kaip matyti iš pavadinimo, šunų vestibulinis sindromas - tai klinikinių požymių ar ligų, kurios veikia vestibulinę sistemą ir todėl turi įtakos pusiausvyros palaikymui ir normaliai individo orientacijai, visuma. Ši būklė gali turėti įvairių susijusių priežasčių arba pasireikšti dėl nežinomų priežasčių. Antruoju atveju ji vadinama vestibuliniu sindromu.šunų idiopatinė.

"Šunų vestibuliniu sindromu" laikomas simptomas arba periferinės ar centrinės nervų sistemos sritis, kurią paveikė liga ar patologija. Dažniausiai pasitaikantys iš jų yra šunų vidurinės ausies uždegimas / vidinis ir šunų idiopatinis vestibulinis sindromas - t. y. be nustatytos priežasties - periferinis vestibulinis sindromas; taip pat navikai, uždegiminės ir (arba) infekcinės ligos, tiamino trūkumas,Šis neurologinis sutrikimas gana dažnai pastebimas mažų gyvūnų klinikoje ir gali būti genetinės arba negenetinės kilmės".

Šunų vestibulinis sindromas ir labirintitas: koks šių dviejų ligų ryšys?

Kaip ir žmonėms, šunims būna labirintitas ir dažnai požymiai galiausiai supainiojami su šunų vestibiuliariniu sindromu, tačiau tai nebūtinai yra tas pats. Pasak neurologo, yra logikos susieti vieną būklę su kita, tačiau galima pastebėti ir skirtumų: "Periferinį vestibiuliarinį sindromą su labirintu galime susieti dėlSkirtumas tas, kad vestibulinis sindromas apima periferinę ir centrinę sritį, o labirintitas - tik vidinės ausies sritį, t. y. periferinę vestibulinę sistemą".

Šunų vestibiuliarinis sindromas: simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Kadangi tai yra neurologinė šunų problema, kuri labai paveikia gyvūno pusiausvyrą, šeimininkai netrukus pastebi tam tikrus šunų elgesio pokyčius, kurie rodo, kad augintiniui kažkas negerai. Tokiais atvejais galima pastebėti klūpėjimą, galvos laikymą pakreipus nuo įprastos ašies ir net drebulį. Taigi, jei jūsų šuniukas linkęs į drebulį, turėtumėte apie tai žinoti.galva pasukta į šoną ir atrodo, kad vaikščiodamas po namus jis nesiorientuoja, verta atkreipti į jį ypatingą dėmesį.

Kad būtų aišku, pagrindiniai simptomai, susiję su vestibuliniu sindromu šunims, yra šie:

• Galvos pakreipimas
• Nistagmas (nevalingas akių judesys, kuris gali būti horizontalus, vertikalus arba sukamasis)
• Strabizmas
• Vestibulinė ataksija (pusiausvyros praradimas, galintis sukelti galvos svaigimą ir pykinimą)
• Hornerio sindromas (akies vokų kritimo liga)
• Veido paralyžius
• Propriocepcijos sutrikimai
• Mieguistumas
• Smegenėlių pokyčiai

Norėdamas atskirti periferinį ir centrinį šunų vestibulinį sindromą, Roberto sako, kad vienas iš būdų atskirti vieną nuo kito yra kiekvienos būklės simptomai. Kai kurie požymiai dažniau pasireiškia periferinio sindromo atveju, pavyzdžiui, pykinimas, kritimas ir sukimasis, o kiti - centrinio vestibulinio sindromo atveju, pavyzdžiui, mieguistumas, pakitusi psichinė būsena ir požymiai.smegenėlės (smegenų sritis, atsakinga už pusiausvyros ir laikysenos palaikymą, raumenų tonuso kontrolę, kūno judesių reguliavimą ir motorinį mokymąsi).

Bet kuriuo atveju tokiu atveju būtina atlikti medicininį įvertinimą, nes tik kvalifikuotas specialistas, pageidautina, besispecializuojantis veterinarinėje neurologijoje, gali teisingai diagnozuoti paciento būklę.

Kaip diagnozuojamas šunų vestibulinis sindromas?

Kilus bet kokiam įtarimui, kad šuo turi neurologinių problemų, nesvarbu, ar tai vestibulinis sindromas, ar ne, labiausiai rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Kuo greičiau nustatoma liga, tuo geresnė prognozė." Diagnozė nustatoma atlikus neurologinę fizinę apžiūrą, išsamią anamnezę ir atlikus papildomus tyrimus bei neurologinį vaizdą, pvz:

• Šunų kraujo tyrimas (hemograma)
• Biocheminis tyrimas
• Serologijos
• PGR
• Hormonų tyrimai
• Cerebrospinalinio skysčio analizė
• Otoskopija
• Radiografija
• Kompiuterinė tomografija
• Magnetinio rezonanso tomografija"

Išanalizavęs šiuos tyrimus, neurologas galės nustatyti diagnozę ir nurodyti geriausią problemos sprendimo būdą.

Ar galima gydyti šunų vestibulinį sindromą?

Taip, tokio tipo neurologines problemas galima gydyti. Tokiais atvejais šuniui reikia nustatyti pirminę priežastį, kad rezultatas būtų veiksmingas. Tai reiškia, kad jei priežastis yra šunų otitas, nurodyti vaistai atitiks ausų uždegimo gydymą, pvz., antibiotikai ar priešuždegiminiai vaistai. Kita vertus, taip pat galima taikyti paliatyvų gydymą, kuris yra nukreiptas įsimptomus, kad išvengtumėte galimų nemalonumų savo augintiniui.

Roberto sako: "Gydymas yra susijęs su pagrindine priežastimi, tačiau galime taikyti pagrindinį gydymą, kurį galime naudoti bet kokiai priežasčiai, kad pagerintume labiausiai šunį varginančius požymius, pavyzdžiui, naudoti kalcio kanalų blokatorius arba anticholinerginį poveikį turinčius vaistus, kad sumažintume galvos svaigimą ir vėmimą."

Net ir tai žinant, verta atkreipti dėmesį, kad nereikėtų galvoti apie savigydą. Net jei ketinimai geri, toks požiūris gali ne padėti, o pakenkti jūsų keturkojui draugui. Norint užtikrinti gerą šuns pasveikimą, būtina laikytis visų patikimo veterinarijos gydytojo pateiktų rekomendacijų.

Kitas svarbus dalykas yra tai, kad šunų idiopatinio vestibulinio sindromo atveju paprastai rekomenduojamas tik pagrindinis gydymas, nes neįmanoma nustatyti problemos priežasties. Simptomai paprastai netgi savaime atsitraukia, todėl vienintelė atsargumo priemonė turėtų būti neleisti šuniui per daug judėti, kol simptomai labai ryškūs.

Ar yra būdų, kaip išvengti vestibulinio sindromo šunims?

Tai dažnas augintinių tėvų klausimas, o pagrindinis patarimas - atsargiai elgtis su pagrindinėmis ligomis, užkirsti joms kelią (taigi tai yra būdas išvengti šunų vestibulinio sindromo): "Idealu yra išvengti pagrindinės priežasties. Pavyzdžiui, pagrindinės periferinio vestibulinio sindromo priežastys yra vidurinės ausies uždegimas arba vidinis otitas, todėl svarbu ypatingai rūpintis tokio pobūdžio problemomis."

Šia prasme verta paminėti, kad šuns ausims reikia skirti dėmesio, kad nebūtų vietinio uždegimo. Globėjas turėtų reguliariai valyti šuns ausis specialiais šunims skirtais produktais, kuriuos nurodė specialistas. Taip pat svarbu, kad periodiškai būtų atliekama tolesnė kontrolė, siekiant įsitikinti, ar viskas gerai su jūsų augintinio sveikata.

Be to, veterinarijos gydytojas priduria: "Pastebėję bet kokius simptomus, susijusius su neurologinėmis problemomis, kreipkitės į veterinarijos gydytoją neurologą, nes kai vestibiuliarinis sindromas ar bet kuri kita liga diagnozuojama greitai, anksti ir ankstyvoje stadijoje, ją daug lengviau sėkmingai gydyti, palyginti su pažengusiomis ligomis."