Šunų klubo sąnario displazija - tai liga, turinti įtakos gyvūnų judėjimui. Ji pasireiškia, kai nesutampa klubo sąnarį sudarantys kaulai, todėl liga dar vadinama klubo sąnario displazija. Šunų klubo sąnario displazijos atveju šlaunikaulis ir dubuo nuolat trinasi, todėl atsiranda skausmas ir judėjimo problemos. Tarp simptomų dažniausiai pasitaikantys yra šiešuo šlubuoja ant užpakalinės kojos, jaučia skausmą ir sunkiai atlieka įprastus kasdienius judesius, tokius kaip sėdėjimas, gulėjimas ir lipimas į aukštesnes vietas.

Šunų koksofemoralinė displazija gali būti gydoma chirurginiu būdu, kai šlaunikaulio galvutė pritvirtinama prie dubenkaulio, ir (arba) medikamentais. Dažniausiai nurodomi skausmą malšinantys vaistai, pavyzdžiui, dipironas šunims, ir vaistai nuo uždegimo. Be to, fizioterapija šunims yra puikus būdas malšinti skausmą, pagerinti judrumą ir pagerinti augintinio gyvenimo kokybę. Liga paprastai atsiranda dėldėl tokių veiksnių kaip genetika, netinkama mityba, nejudrus gyvenimo būdas ir nutukimas. Klubo sąnario displazija gali sirgti bet kuris šuo, tačiau ši liga daug dažniau pasireiškia dideliems ir milžiniškiems šunims. Norite sužinoti, kurios yra 10 veislių, turinčių didžiausią polinkį susirgti klubo sąnario displazija? Žiūrėkite žemiau!

1) Auksaspalvis retriveris: klubo sąnario displazija šunims yra dažna šios klusnios ir populiarios veislės liga.

Auksaspalvis retriveris yra viena populiariausių šunų veislių Brazilijoje ir visame pasaulyje. Jo didelis dydis netrukdo jam gerai gyventi namuose. Tačiau dėl auksaspalvio retriverio dydžio šuo dažniau serga klubo sąnario displazija. Įsivaikinant šios veislės šunį svarbu visada atkreipti dėmesį į jo elgesį. Bet kokie skausmą kenčiančio šuns požymiaiKadangi auksaspalvis retriveris jau turi polinkį sirgti šia liga, į bet kokius požymius reikia žiūrėti rimtai.

2) Labradoras: šuns šlubčiojanti užpakalinė letena yra vienas iš pagrindinių šios veislės šunų displazijos požymių.

Kaip ir auksaspalvis retriveris, labradoras taip pat yra didelis šuo, turintis polinkį į šią ligą. Dėl didelio dydžio jam įprasta, kad šunims išsivysto ne tik klubo sąnario displazija, bet ir alkūnės bei kelio sąnario displazija. Labradoro veislės šuo yra gana energingas ir susijaudinęs, todėl stebėkite namuose esančius baldus. Venkite statyti juos erdvėse, kuriose labradoras gali atsidurtiŠuns, šlubuojančio ant užpakalinės kojos, nuotraukoje tai, kas gali atrodyti kaip nedidelė mėlynė, atsiradusi atsitrenkus į baldą, labradorui gali reikšti kažką rimtesnio.

3) rotveileris: klubo sąnario displazija yra didelė šios stiprios veislės šunų problema.

Kiekvienas, matydamas stiprų ir raumeningą rotveilerį, neįsivaizduoja, kad jis taip pat turi kaulų ir raumenų problemų. Tačiau šunims klubo sąnario displazija yra gana dažna šios veislės liga. Rotveilerio šuniukas gali sverti daugiau kaip 60 kg, todėl jo kaulai patiria didesnį poveikį. Taigi šios veislės šunims klubo sąnario displazija yra labai dažna. Nuo pat šuniukų amžiaus rotveileris turituri būti prižiūrimi veterinarijos gydytojo, kad ateityje ši būklė nepasireikštų ir netrukdytų jų judėjimui.

4) Vokiečių aviganis: dažnai pasitaiko ganyklinių šunų kaksofemoralinės displazijos atvejų.

Vokiečių aviganis yra dar vienas didelis šuo, linkęs į displaziją. Nors tai vienas iš labiausiai naudojamų šunų darbui, netgi vienas iš mėgstamiausių policijos šunų, turite būti atsargūs su gyvūno klubo sąnario judesiais. Vokiečių aviganis yra labai atsparus fiziškai, tačiau jo svoris gali stipriai paveikti kaulus. Todėl, kai tik pamatysitešunį, kuriam skauda nugarą arba jis šlubčioja, nedvejokite ir nuvežkite jį įvertinti.

5) Anglų buldogas: nors jie yra maži, displazija gali atsirasti dėl nutukimo.

Nuo šios ligos labiausiai kenčia dideli šunys, tačiau ir maži šunys nėra apsaugoti nuo jos. Anglų buldogai yra mažos veislės, turinčios polinkį į klubo sąnario displaziją, pavyzdys. Nors jie nėra dideli, šis augintinis linkęs į antsvorį. Šunų nutukimas yra viena pagrindinių šunų klubo sąnario displazijos priežasčių, nes maži anglų buldogo kaulai baigiasipatiria didesnį poveikį, nes jie nėra idealaus dydžio, kad išlaikytų visą šį svorį. Todėl svarbu užkirsti kelią šunų nutukimui, kad būtų išvengta klubo sąnario displazijos.

6) Bokseris: kojų dydžio skirtumas lemia šunų klubo sąnario displazijos atsiradimą

Bokseris yra vienas iš tų labai raumeningų šunų, kurie dėl savo atletiško sudėjimo traukia praeivių dėmesį. Didelis jo dydis yra viena iš priežasčių, dėl kurių jis linkęs sirgti šunų klubo sąnario displazija, tačiau ne vienintelė. Bokserio užpakalinės kojos paprastai būna žemesnės už priekines, todėl jis per daug sveria ant užpakalinių kojų ir dėl to suserga displazija.Dėl to šuo dažniau šlubčioja ant užpakalinės kojos. Nuo ankstyvo amžiaus bokseriui reikia ypatingos priežiūros judant.

7) bernardinas: šuo, kuriam skauda nugarą, gali rodyti šios veislės displazijos atvejus.

Senbernaras yra vienas iš tų šunų, kurie, nepaisant savo dydžio, niekam nekelia baimės dėl klusnaus charakterio. Labai didelis ir raumeningas, todėl reikia tikėtis, kad šios veislės šunims klubo sąnario displazija yra dažna sveikatos problema. Senbernaras gali sverti iki 80 kg, o tai daro didelį poveikį kaulams. Be to, šuo turi polinkį į nutukimą, o tai dar labiau skatina šią ligą.Senbernarai yra viena tingiausių šunų veislių, todėl iš pradžių gali būti sunku pastebėti, kad šuo šlubčioja ant užpakalinės kojos. Tai, kas gali atrodyti kaip tingus vaikščiojimas, iš tikrųjų gali reikšti displaziją, dėl kurios augintinis jaučia skausmą judėdamas.

8) vokiečių dogas: šio milžiniško šuns svoris veikia kaulus ir sukelia displaziją.

Jei didelis šuo jau kenčia nuo klubo sąnario displazijos, įsivaizduokite milžinišką šunį! Vokiečių dogas laikomas viena didžiausių šunų veislių pasaulyje ir tam yra priežastis: jo ūgis gali siekti iki 80 cm, o svoris - iki 60 kg. Tačiau visas šis dydis turi savo kainą. Vokiečių dogas linkęs kentėti nuo visų dideliems šunims būdingų problemų.Šunims dažnai pasitaiko koksofemoralinė displazija, todėl labai svarbu, kad šunys būtų dažnai stebimi veterinarijos gydytojo.

9) Berno veislės galvijų veislės gyvūnas: nors jis yra labai atletiškas ir raumeningas, displazija gali paveikti jo kaulus.

Berno galvijų veislės šuo, dar vadinamas Berno kalnų šunimi, yra klasikinis šaltesnio klimato šalių ganyklinis šuo. Iki 70 cm ūgio ir apie 50 kg svorio šuo yra itin išvystyto kūno sudėjimo. Raumeningas ir stiprus, Berno galvijų veislės šuo mėgsta mankštintis ir būti aktyvus. Tačiau net ir turėdamas šias savybes, šuo vis tiek yra gana sunkus ir gali sirgti displazija.Kadangi Berno galvijų veislės šunys yra labai dideli, ši liga, kaip ir kitos tipiškos didelių šunų kaulų ligos, dažnai diagnozuojama šios veislės šunims.

10) Neapoliečių mastifas: milžiniška šunų veislė turi būti prižiūrima, kad būtų išvengta klubo sąnario displazijos

Neapolio mastifas yra labai sena veislė, kuri stebina savo dydžiu. Tai milžiniškas šuo, kuris gali siekti 75 cm ir sverti iki 70 kg. Neapolio mastifų veislės šunims dėl jų dydžio koksofemoralinė displazija pasirodo esanti dažna problema. Ši veislė dažnai kenčia nuo judėjimo sunkumų, dėl kurių šuniui skauda nugarą. Todėl reikia rūpintis sveikata.Neapoliečių mastifo šuniukas nuo pat šuniukų amžiaus yra geriausias būdas išvengti rimtesnių judėjimo problemų ateityje.