Kačių panleukopenija yra viena iš pavojingiausių kačių ligų. Dar žinoma kaip kačių parvovirusas, ši liga yra labai užkrečiama ir gali baigtis mirtimi, jei nėra anksti diagnozuojama. Kačių parvovirusas, kuriuo katė perduoda panleukopeniją, yra labai atsparus ir greitai vystosi gyvūno organizme. Užsikrėtus pažeidžiama imuninė sistema ir įvairūs organai.Norėdami sužinoti daugiau apie kačių panleukopeniją, jos simptomus, gydymo būdus ir prevenciją, skaitykite straipsnį, kuriame Pagrindinis puslapis Paws parengė kitą.

Kačių panleukopeniją sukelia labai atsparus ir užkrečiamas virusas

Kačių panleukopenija yra labai užkrečiama virusinė liga, kuria serga kačiukai. Ją sukelia kačių parvovirusas (FPV) - todėl ji dar vadinama kačių parvoviroze. Taigi galima sakyti, kad parvoviroze serga tiek katės, tiek šunys. Tačiau tai skirtingos ligos. Kačių parvovirusas priklauso Parvoviridae šeimai, tai tas pats virusas, kuris sukelia šunų parvovirozę, tačiau jie nėra vienodi.Todėl, kai parvovirusas užkrečia katę, jis skiriasi nuo šuns, nes tai nėra ta pati liga, o tik tos pačios šeimos platintojai.

Be to, įprasta, kad žmonės kačių panleukopeniją vadina "kačių maru." Maras yra liga, kuria serga šunys ir kurios simptomai labai panašūs į panleukopenijos, tačiau tai skirtingos ligos. Panleukopenija laikoma greitai ir lengvai plintančia liga. Taip yra todėl, kad kačių parvovirusas yra labai atsparus ir gali ilgai išlikti vienoje vietoje.Kačių parvovirusas paprastai yra endeminis, t. y. dažniausiai pasireiškia kolonijose.

Panleukopeniją katėms sukelia tiesioginis kontaktas su aplinkoje esančiu virusu

Kačių panleukopenija paprastai plinta sveikai katei susidūrus su užsikrėtusio gyvūno išmatomis, šlapimu ar seilėmis. Taip gali atsitikti, kai katė naudojasi bendrais daiktais, tokiais kaip kraiko dėžė, maisto ir vandens dubenėliai bei žaislai. Todėl ši liga greitai plinta vietose, kuriose lankosi daug kačių, pavyzdžiui, kačių veislynuose,Kaip jau paaiškinome, kačių parvovirusas yra labai atsparus, todėl jei patalpose yra panleukopenija serganti katė, virusas pateks į patalpas ir, net ir nepatekęs į gyvūno organizmą, ilgai išliks gyvas aplinkoje, užkrėsdamas bet kurį su juo susidūrusį kačiuką.

Nevakcinuotų kačiukų parvovirozė yra sunkesnė nei suaugusiųjų

Panleukopenija yra labai užkrečiama ir ja gali susirgti bet kokio amžiaus neskiepyti kačiukai - nuo šuniukų iki vyresnių kačių. Tačiau ligos pasireiškimo intensyvumas gali skirtis. Paprastai kačių panleukopenija serga neskiepyti kačiukai iki 12 mėnesių amžiaus. Tokiais atvejais kačių parvovirusas paprastai pasireiškia sunkiausia forma, pasireiškiančia šiais simptomaisKai kačių panleukopenija pasireiškia suaugusiai ar pagyvenusiai katei, ji paprastai būna lengvesnė, tačiau vis tiek būtina skubiai gydyti.

Parvovirozė: kačių imuninė sistema labai nusilpusi

Užsikrėtęs kačių parvovirusas pirmiausia patenka per gleivines ir limfinius audinius. Paskui plinta kraujotaka. Kačių parvovirusai pasižymi savybe, kuri vadinama tropizmu. Tai reiškia, kad juos labiausiai traukia ląstelės, kurios gali greitai daugintis. Todėl panleukopenijos sukėlėjas paprastai įsikuria audinių ląstelėse.limfagyslės (limfocitai) ir žarnyno ląstelės, nes jos greitai dauginasi, todėl pačiam virusui lengviau daugintis dar greičiau. Taigi ligos pasekmes patiria visos užpultos organizmo dalys. Kačių parvovirusui atakuojant gynybines organizmo ląsteles, gyvūno imuninė sistema vis labiau silpnėja. Kadangi kačiukodar neturi gerai išvystyto imuniteto, kačių panleukopenija jam yra dar sunkesnė.

Kačių panleukopenija: simptomai pasireiškia staiga ir gana intensyviai

Kačių parvoviruso inkubacinis laikas, t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo, nėra labai ilgas. Taigi kačių panleukopenijos atveju simptomai pradeda reikštis praėjus maždaug savaitei po kontakto su virusu. Praėjus šiam laikotarpiui, požymiai pradeda reikštis vienu metu, greitai ir labai intensyviai nusilpnindami gyvūną. Kačių panleukopenijos simptomai yra šieBūdingiausi yra katės viduriavimas ir vėmimas, kurie gali būti labai intensyvūs ir sukelti dehidrataciją. Kačių panleukopenija sergančiai katei dažniausiai pasireiškia šie simptomai:

• Viduriavimas (su krauju arba be kraujo)
• Vėmimas
• Dehidratacija
• Anoreksija
• Gelta (susijusi su kepenų funkcijos sutrikimais)
• Didelis karščiavimas
• Apetito stoka
• Jautrumas pilvo srityje
• Blyškios gleivinės
• Apatija
• Depresija

Kačių parvovirusas nėščioms moterims gali sukelti sunkių pasekmių kačiukams

Kačių panleukopenija gali kelti dar didesnį pavojų nėščioms katėms. Kai nėščia katė užsikrečia šia liga, kyla pavojus, kad ji gali būti perduota jos pilve esantiems kačiukams. Kačių parvovirusas dažniausiai pažeidžia vaisiaus smegenis, sukeldamas įgimtą smegenėlių hipoplaziją. Dėl šios būklės gimęs kūdikis turi rimtų judėjimo ir drebėjimo problemų.Be to, panleukopenija sergančiai nėščiai moteriai yra didelė negyvų šuniukų gimimo rizika.

Panleukopenija diagnozuojama atlikus tyrimus ir išanalizavus augintinio anamnezę.

Norėdamas diagnozuoti kačių panleukopeniją, veterinarijos gydytojas atliks keletą tyrimų. Atliekamas WBC tyrimas, siekiant ištirti baltųjų kraujo kūnelių skaičių. Kai gyvūnas serga kačių parvovirusu, šie rodikliai yra gana maži, nes virusas puola būtent šias ląsteles. Taip pat atliekamas kraujo tyrimas, siekiant suskaičiuoti raudonuosius kraujo kūnelius. Be to, veterinarijos gydytojas palpuos sritį.Norėdamas diagnozuoti panleukopeniją, gydytojas taip pat turi įvertinti gyvūno istoriją. Todėl konsultacijos metu papasakokite jam visas vietas, kuriose lankėsi jūsų augintinis, ar jis turėjo kontaktų su kitais gyvūnais ir ar žinojo apie kokį nors kačiuką, kuris serga šia liga. Jei diagnozė pasitvirtina, įspėkite augintinių, patekusių į teritoriją, globėjus.kontaktą su savo augintiniu, nes jų pūliai taip pat gali būti užkrėsti.

Panleukopenija gydoma palaikomaisiais metodais

Kačių panleukopenija gali būti išgydoma, tačiau svarbu kuo greičiau ją diagnozuoti, kad būtų galima kuo greičiau pradėti gydymą. Panleukopenija sparčiai progresuoja ir, jei ji nėra nedelsiant gydoma, ją gali būti labai sunku išgydyti. Kačių panleukopenija gydoma veterinarijos gydytojo paskirtais antibiotikais, skiriant optimalų jų kiekį.Svarbu prisiminti, kad niekada negalima gydytis savarankiškai, nes tik gydytojas žino, kas iš tiesų išgydys jūsų augintinį. Be to, atliekamas palaikomasis gydymas, pavyzdžiui, kačių skysčių terapija. Ji padeda papildyti dėl dehidratacijos prarastą vandens ir elektrolitų kiekį. Kiti konkretesni gydymo būdai gali būti taikomi kovojant su kiekvienu simptomu, kurispasirodyti.

Norint kovoti su kačių parvovirusu aplinkoje, būtina dezinfekuoti užkrėstą vietą.

Jei jūsų augintinis sirgo kačių panleukopenija, be gydymo, svarbu ne tik intensyviai valyti aplinką. Kačių parvovirusas gali ilgai išlikti gyvas už gyvūno organizmo ribų. Taigi, net jei katė negali užsikrėsti panleukopenija du kartus, kiti gyvūnai gali būti užkrėsti esant menkiausiam sąlyčiui su aplinkoje esančiu virusu. Todėl būtina dezinfekuoti vietą.Nenaudokite tik įprastos dezinfekavimo priemonės, nes to nepakanka. Naudokite natrio hipochlorito ir natrio hidroksido tirpalą. Užtepkite jį ant visos aplinkos, tačiau prieš naudodami pašalinkite gyvūnus iš tos vietos, kad katė neapsinuodytų.

Kačių panleukopenijos vakcina yra pagrindinis būdas išvengti šios ligos.

Kačių parvovirozės galima išvengti labai paprastu būdu - skiepijant kates. Vakcina nuo kačių panleukopenijos yra vadinamosios keturvalentės vakcinos dalis. Ją galima suleisti nuo dviejų mėnesių amžiaus. Praėjus trims ar keturioms savaitėms po pirmosios dozės, suleidžiama antroji dozė. Po antrojo suleidimo dar reikia palaukti apie dvi savaites - tiek laiko reikia vakcinai suleisti.Tada jūsų kačiukas bus apsaugotas nuo parvoviruso. Kad kačių apsauga būtų užtikrinta visada, katėms būtina kasmet atlikti pakartotinį skiepijimą. Kadangi kačių panleukopenija yra labai užkrečiama, būtina nedelsiant paskiepyti kačiuką. Laikydamiesi kačių skiepijimo grafiko iki galo, geriausiai apsaugosite savo katę nuo pavojingiausių ligų.