Šunų dermatitas yra dažnesnė šunų odos liga, nei atrodo, ypač kai jos priežastis yra kokio nors parazito, pavyzdžiui, blusų, erkių ir net utėlių, įkandimas. Tačiau, skirtingai nei šunų atopinis dermatitas, šio tipo šunų odos uždegimas gali būti lengviau gydomas, be to, augintiniui mažiau skausmingas. Štai kaip rūpintis dermatitu, kurį sukeliakontaktas su parazitais.

Kaip prižiūrėti šunį, sergantį parazitiniu dermatitu

Dermatitas tiek šunims, tiek žmonėms yra tam tikra alerginė organizmo reakcija į kokią nors nežinomą arba agresyviai veikiančią odą medžiagą, sukelianti uždegimą. Paprastai tokią reakciją gali sukelti tik kontaktas su parazitu. Tačiau įkandus vabzdžiui, tikimybė, kad šuniui išsivystys dermatitas, yra didesnė.

Šunų dermatito simptomams palengvinti gali padėti gydymas namuose. Namuose rekomenduojama naudoti šampūnus, skirtus kovai su dermatitu, ir vien ši priežiūra palengvina augintinio niežulį! Tačiau kai kuriuos naminius receptus, pavyzdžiui, pankolio arbatos, alavijo ar kokosų aliejaus, tepamus vien tik vatos tamponu ant žaizdos vietos, gali rekomenduoti ir gydytojas.Tačiau svarbu užtikrinti, kad šuo negalėtų laižyti gydomos vietos, todėl prižiūrėkite augintinį arba uždėkite jam Elžbietos apykaklę.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kai kurių agresyvesnių medžiagų, pavyzdžiui, obuolių acto, valgomosios sodos ar druskos, naudojimą, nes šie produktai gali pabloginti uždegimą ir sukelti daugiau skausmo kailinukui. Taip pat vertėtų apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir patikrinti, ar reikia naudoti priešuždegiminius vaistus - tepalą arba tabletes. O kad išvengtumėte parazitų įkandimų sukelto dermatito, palaikykite švarą šuniui ir namuose.be blusų ir erkių, apsaugotas nuo jų, su dideliu dėmesiu augintinių higienai ir švarai namuose.

Šunims būdingi dermatito tipai

Dažniausiai dermatitą sukelia kontaktas su parazitais, tačiau būklę gali sukelti ir kai kurie kiti išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, žiedadulkės, dulkės, bakterijos ir grybeliai. Štai keletas šunų dermatito tipų:

• Šunų piodermija: tai dermatito tipas, kurį sukelia bakterinė šuns odos infekcija ir kuris gali būti paviršinis arba gilus. Bakterija šeimininkė vadinama Staphylococcus pseudintermedius ir natūraliai yra šunų organizmo dalis, veikianti kai kuriuos kitus odos uždegimus ir pažeidimus. Tačiau padauginus per daug, ji gali sukelti dermatitą.
• Psichogeninis dermatitas: tai atsiranda tik dėl psichologinių ir aplinkos veiksnių, kai šuo perdėtai laižosi, o tai virsta dermatitu. Pokyčiai, kitų augintinių ar kūdikio atsiradimas šeimoje ar bet kokia kita stresinė situacija gali sukelti tokią šuns reakciją. To galima išvengti, jei šuo bus labai meilus ir rūpestingas!
• Šlapias de rmatitas šunims: Tai vienas iš skausmingiausių susirgimų, kuriam būdingas užkrėstos vietos drėgnumas. Jis išsivysto traumuojant odą ir gali greitai išplisti po visą gyvūno kūną.
• Šunų atopinis dermatitas: Kai kurios veislės turi polinkį sirgti šio tipo dermatitu, todėl reikia nuolat gydyti uždegimą.

Be šių, šunų dermatitą gali sukelti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, šuns patelės hormonai, ant namo sienos esantys grybeliai ir net alergija kai kuriems maisto produktams. Visiems šunims būdingi ne tik odos paraudimas ir pernelyg didelis gyvūno laižymasis, bet ir niežėjimas bei diskomfortas. Šuo taip pat gali būti apatiškas ir net neturėti apetito.

Kai kurios veislės yra labiau linkusios į šunų dermatitą

Šunų atopinio dermatito atveju, deja, kai kurios veislės gali natūraliai susirgti šia liga. Pavyzdžiui, viena iš neigiamų ših tzu savybių yra ta, kad ši veislė yra linkusi susirgti atopiniu dermatitu. Lhasos apso šunys, kirpti ar ne, taip pat gali sirgti šia liga. Ir kitos veislės, pavyzdžiui, prancūzų buldogas, jorkšyro šuo, mopsas, labradoras ir daugelis kitų, gali ja sirgti.Iš tikrųjų nė viena veislė negali išvengti šunų dermatito, todėl visada reikia labai atsargiai maudyti ir prižiūrėti šunis, ypač kailinius.