Kai kurios veislės pasižymi ypatingomis savybėmis: pavyzdžiui, biglis yra klasikinis didelių ausų šuns pavyzdys, o čiau čiau čiau dėl savo storo ir tankaus kailio atpažįstamas visur. Bet ar žinojote, kad ne visada lengva nustatyti veislę? Daugeliui augintinių tėvų visada kyla klausimas "kaip sužinoti savo šuns veislę?", ypač kai gyvūnas yra įvaikintas irnėra jokios informacijos apie jo protėvius.

Taigi kaip sužinoti, ar šuo yra veislės? Į kokius požymius reikėtų atkreipti dėmesį įsigyjant šuniuką? Veislės gali būti skirstomos pagal dydį, elgseną, o konkretesni požymiai, pavyzdžiui, gyvūno galvos forma, gali padėti tai išsiaiškinti. Peržiūrėkite keletą patarimų ir sužinokite, kaip sužinoti šuns veislę!

Kaip sužinoti savo šuns veislę?

Jei šuniuką įsigijote iš specializuoto veislyno ir jis turi kilmės dokumentą, jau turėtumėte žinoti savo šuns veislę. Tačiau kai gyvūnas yra įvaikintas ir jo kilmė nėra žinoma, šeimininkai labai dažnai klausia savęs: "Kaip žinoti, ar mano šuo yra veislės?" Tokiais atvejais paprastai nėra informacijos apie šuns tėvus, todėl jis gali būti grynaveislis arba kilęs sukryžminus kitą veislę.įvairių veislių.

Nesvarbu, kokia būtų situacija, yra kelios taktikos, padedančios išsiaiškinti, ar šuo yra veislės. Turėtumėte atkreipti dėmesį į fizines savybes, pavyzdžiui, šuns galvos formą, snukį, ausis ir kailio tipą.

1) Galvos forma - Jei nežinote, kaip išsiaiškinti šunų veislę, patarimas - atkreipti dėmesį į gyvūno galvos formą. Yra trys šunų kaukolių tipai: dolichocefaliniai, mezocefaliniai ir brachicefaliniai. Dolichocefaliniai šunys turi ilgą ir ilgesnę galvą, kaip, pavyzdžiui, borderkolis. Mezocefaliniai šunys - tai šunys, kurių galva labiau proporcinga kūnui, pvz.Brachicefaliniai šunys turi trumpą kaukolę ir platesnę galvos formą, pavyzdžiui, anglų buldogas.

2) Snukis - Šuns snukis yra veislės identifikavimo parametras. Pavyzdžiui, suplotas snukis būdingas brachicefaliniams šunims, pavyzdžiui, buldogų, ši-tzu ir bokserių tipams. Jei jūsų šuns snukis nėra suplotas, atkreipkite dėmesį į jo dydį ir formą: ar jis ilgas, kaip greihaundų, ar dar platesnis, kaip pitbulių.

3) Ausys - Dar viena naudinga taktika bandant išsiaiškinti draugo veislę - žvilgsnis į šuns ausis. Kai kurie šunys turi smailėjančias ausis, kurios kyšo į viršų, pavyzdžiui, Sibiro haskis ir vokiečių aviganis. Taip pat yra šunų, kurių ausys yra trikampio formos, tačiau jos kyšo žemyn, pavyzdžiui, labradoras, auksaspalvis retriveris ir pitbulis. Galiausiai, dar viena galimybė yra tie šunys, kurių ausysdidelis ir ilgas veido šonas, pavyzdžiui, basetų, kokerspanielių ir taksų.

4) kailio tipas - Vienas iš būdų sužinoti šuns veislę - pažvelgti į gyvūno kailį, nes yra įvairių tipų: trumpas, ilgas, lygus, banguotas, garbanotas, kietas... išvaizda, taip pat ilgis yra svarbūs požymiai. Kai kurių veislių šunims būdingas trumpas kailis, pavyzdžiui, pinčeriams ir veimaraneriams. Ilgas kailis siejamas su tokiomis veislėmis kaip bernų ir jorkšyrų.

Pagal išvaizdą tiesaus plauko šunys gali būti ši tzu, lhasa apso ir kiti. Banguoti plaukai būdingi amerikiečių kokerspanieliui ir auksaspalviui retriveriui; o šunys su garbanotais plaukais panašūs į pudelius ir bišonų frisė. Kietaplaukiai gyvūnai, populiariai vadinami "vielos plaukais", gali būti panašūs į šnaucerius, taip pat yra šunų, turinčių du plauko sluoksnius, kurie panašūs vienas į kitą.atrodo kaip čiau čiau čiau.

Gyvūno dydis ir svoris padeda nustatyti šuns veislę

Norint atrasti šunų veislę, be šių savybių, reikia atsižvelgti ir į šuns ūgį bei svorį. Yra įvairaus dydžio šunų veislių. Pavyzdžiui, pinčeris 0 siekia iki 15 cm. Tuo tarpu didžiausias pasaulyje šuo buvo vokiečių dogas, kurio ūgis siekė 1,19 m. Pažiūrėkite, kokie yra kiekvieno dydžio ūgio ir svorio vidurkiai:

• Miniatiūrinis šuo : ūgis iki 25 cm, svoris iki 5 kg;
• Mažas šuo 28-35 cm ūgio ir 5-15 kg svorio;
• Vidutinis šuo 36-49 cm ūgio ir 15-25 kg svorio;
• Didelis šuo ūgis nuo 50 iki 69 cm, svoris nuo 25 iki 45 kg;
• Milžiniškas šuo aukštesnis nei 70 cm ūgio ir sveria daugiau nei 45 kg;

Jorkšyras, ši cucis, mopsas ir taksas yra gerai žinomos mažų šunų veislės, o vidutinio dydžio šunys yra biglis, kokerspanielis ir pasienio kolis. Jie nėra maži, bet nėra ir didžiuliai. Abiejų dydžių šunys yra puikūs plokščiapėdžiai!

Populiariausios didelių šunų veislės yra labradorai, akitos ir vokiečių aviganiai, o milžiniški šunys gali būti vokiečių dogas, Cane Corso ir senbernarai. Jiems reikia šiek tiek daugiau erdvės, kad galėtų patogiai gyventi, tačiau niekas netrukdo dideliems šunims gyventi bute (jei jie kasdien išeikvoja energiją).

Panašios šunų veislės: kaip jas atskirti?

Kai kurių šunų veislių savybės gali būti tokios panašios, kad gerai jų nepažįstančius žmones gali suklaidinti. Tokiais atvejais dar svarbiau stebėti detales. Peržiūrėkite panašiausių šunų palyginimą ir sužinokite, kaip atrasti šunų veislę:

• Anglų buldogas X prancūzų buldogas

Įprasta, kad norėdami atskirti anglų buldogą ir prancūzų buldogą sutrinkame, tačiau patikėkite: šie maži šunys skiriasi! Nors abu priskiriami brachicefaliniams šunims ir turi plokščią snukį, vienas iš pagrindinių skirtumų yra dydis. Anglų buldogas priskiriamas vidutinio dydžio šunims, yra didesnis ir raumeningesnis, o prancūzų buldogas yra mažas,kompaktiškesni ir ne tokie tvirti.

Kitas svarbus skirtumas yra šuns ausys: prancūzų buldogo ausys yra didelės, stačios, o anglų buldogo - mažesnės ir atlėpusios. Galiausiai, galvos forma taip pat gali padėti atskirti vieną veislę nuo kitos, nes anglų buldogų kaukolė yra platesnė ir plokštesnė, o prancūzų buldogų galva proporcingesnė kūnui.

• Shih Tzu X Lhasa Apso

Lhasa Apso arba Shih Tzu yra šunys, kurie atrodo labai panašūs! Net ir akyliausia akis gali nepastebėti šių veislių skirtumų. Pirmiausia tiek Shih Tzu, tiek Lhasa yra maži, plaukuoti šunys. Todėl dydis nėra kriterijus, padedantis juos atskirti. Be to, jie taip pat yra brachicefaliniai šunys, todėl turi trumpesnę nosį. Bet čia jau prasidedaPirmasis skirtumas: Shih Tzu ši sritis labai plokščia, o Lhasa Apso snukio linija labiau išsiskiria.

Be to, kailio tipas yra vienas iš pagrindinių požymių, padedančių atskirti kiekvieną veislę. Pavyzdžiui, nukirptas ših tzu paprastai turi šiek tiek banguotesnį, švelnų kailį. Lhasa apso - tai šuo, kuris paprastai turi lygesnes sruogas, storas ir šiurkščios tekstūros. Šie skirtumai paprastai išryškėja, kai šuo yra nukirptas.

• Akita X šiba

Pamatę šalia vienas kito šiba inu ir akitą, neretai susipainiojame, kas yra kas. Juk tai labai panašių bruožų šunys, kurių kilmė ta pati: abu yra japonų veislės šunys. Tačiau jei, viena vertus, akita yra didelis ir įspūdingas šuo, tai šiba inu yra mažas arba vidutinio dydžio šuo. Skiriasi ir kailio tipas: nors abi veislėsturi plaukus ir pakulą, akita turi tankesnį ir ilgesnį plauką, o šiba turi tankų plauką, tačiau jis nėra tokios pat apimties.

Kiti pastebimi bruožai yra veido forma ir uodega. Akitos šuns galva yra platesnė, akys ir snukis centruoti, todėl susidaro įspūdis, kad jie yra įžūlūs, o uodega yra apvali. Šiba šuo atrodo kaip maža lapė, yra proporcingesnis ir turi mažiau avantiūristiškus skruostus, o uodega gali būti dviejų formų: apvali irkažkas panašaus į pjautuvą.

• Kolis X Šetlando aviganis

Jei susidūrėte su šiomis dviem veislėmis, tikriausiai pagalvojote: ar tai kolis, ar Šetlando aviganis? Tačiau skirtumai yra gana akivaizdūs ir prasideda nuo gyvūno dydžio. Kolis laikomas vidutinio dydžio šunimi, o Šetlando aviganis yra nedidelis šuo, kuris ramiai prisitaiko prie mažesnių erdvių ir yra geras kompanionas bute.

Abiejų šunų veido bruožai yra proporcingi, tačiau, atidžiau įsižiūrėjus, kolis turi labiau pailgą veidą nei Šetlando aviganis. Be to, kolisų kailis gali būti trumpas arba ilgas, o Šetlando aviganis visuomet turi gausų plauką, kuris jį supa.

Kaip sužinoti, ar mano šuo yra veislės: kas apibūdina mutantus?

Mongrelis - dar vadinamas neveisliniu šunimi (SRD) - yra ne kas kita kaip šuniukas, atsiradęs sukryžminus skirtingas veisles. Kiekvienas jų turi skirtingą genetinį krūvį, pasižymi unikaliomis ir labai įvairiomis savybėmis. Gali būti plaukuotų ir didelių šunų mišrūnų, taip pat mažų ir trumpaplaukių neveislinių šunų. Nėra vieno"modelis", kuris apibūdina šiuos mažus šunis, tačiau dažniausiai yra keletas bendrų bruožų.

Paprastai mišrūnai yra vidutinio dydžio, trumpo plauko ir neutralesnių atspalvių. Pavyzdžiui, karamelinis mišrūnas yra vienas žinomiausių brazilų veidų, tačiau yra ir keletas juodų, pilkų ir smėlio spalvos šunų. Tačiau, žinoma: niekas netrukdo gyvūnui turėti kitų spalvų, kailio tipų ar dydžių.

Be to, nepamirškime, kad šuniukai yra netikėtumų dėžutė, ir net ir turėdami tam tikrų ryškių savybių, kol jie dar auga, suaugę gali sulaukti kitokio kailio ir net asmenybės. Todėl verta palaukti, kol šuniukui sueis bent aštuoni mėnesiai, ir bandyti nustatyti jo veislę.