Kodėl šunys ėda žolę? Daugelis šunų šeimininkų tikriausiai ne kartą yra sau uždavę šį klausimą, juk įprotis ėsti žolę ir kitų rūšių augalus yra gana dažnas mūsų kailinių draugų gyvenime! Yra daugybė galimų pateisinimų, pradedant maistine lapų verte ir baigiant asmeniniu gyvūno skoniu. Norite sužinoti daugiau? Toliau paaiškiname šią temą geriau!

Kodėl šunys mėgsta ėsti žolę? Vienos iš priežasčių - nuobodulys ir judėjimo liga!

Gerai, suprantame, kad valgyti žolę yra normalus šunų elgesys, tačiau kodėl šis įprotis taip traukia mūsų šuniukus? Tiesa ta, kad nėra vieno atsakymo į šį klausimą. Kartais noras valgyti daržovę gali būti ženklas, kad augintinis jaučia tam tikrą diskomfortą, pavyzdžiui, pykinimą ar kitas virškinimo problemas. Augale esančios skaidulospagreitina žarnyno tranzitą ir taip pat gali sukelti vėmimą, išstumdamas galimą simptomų priežastį. Taigi, jei jūsų šuo ėda žolę, o po to vemia, tai yra paaiškinimas!

Kitas galimas pateisinimas - instinktyvus fiziologinis gyvūnų poreikis suvartoti krūmuose esančias skaidulas ir mineralus. Patikėsite ar ne, bet, pasak ekspertų, šunys yra visaėdžiai, t. y. jie gali gauti maistinių medžiagų iš įvairių šaltinių, įskaitant mėsą, grūdus, vaisius ir, kaip galima tikėtis, daržoves.

Iš tikrųjų žolė ir piktžolės visada buvo šunų mitybos raciono dalis. Taip yra todėl, kad jų laukiniai protėviai daugiausia maitinosi mažais žolėdžiais gyvūnais, pavyzdžiui, pelėmis ir triušiais. Šie maži gyvūnai savo ruožtu maitinosi augalais. Viską suprantate, ar ne? Netiesiogiai šunys ėmė valgyti augalus, kuriuos valgė jų grobis.

Galiausiai, kai kurie šunys Tokiu atveju verta stebėti savo augintinio elgesį, nes šis iš pradžių įprastas užsiėmimas gali peraugti į tam tikrą obsesinį-kompulsinį sutrikimą. Šuo, ėdantis žolę, retai reiškia, kad kažkas negerai, bet net ir tokiu atveju atsargumas niekada nepakenks!

Ar šunims naudinga ėsti žolę? Peržiūrėkite naudą!

Patas da Casa jau paaiškino, kad žolės valgymas gali pagreitinti žarnyno tranzitą ir padėti šuniui vemti, palengvinti įvairius negalavimus, tokius kaip: skrandžio skausmas, apsinuodijimas, gastritas, kirmėlės, sausos išmatos ir kolikos. Tačiau ar žinojote, kad yra dar keletas kitų privalumų, kuriuos sukelia šis pamišimas dėl daržovių valgymo?

Augalų valgymas, į augintinio racioną įtraukdamas skaidulų, taip pat gali pagerinti žarnyno trakto būklę, sumažinti žarnyno vėžio riziką ir tapti puikiu sąjungininku šalinant parazitus. Ši praktika nepanaikina tikimybės, kad jūsų šuniukas užsikrės kirmėlėmis, tačiau gali padėti išvengti jų.

Šuo ėda žolę: ar turiu pagrindo nerimauti?

Ar žolės valgymas gali pakenkti jūsų šuniui? Deja, kai kuriais atvejais taip. Nors augalų valgymas gali padėti išvengti parazitų, šis įprotis taip pat gali paskatinti parazitų atsiradimą. Taip yra todėl, kad, priklausomai nuo ištirtos vietovės, žolė gali būti užteršta virusais, parazitų kiaušinėliais ir lervomis. Mažiausiai norime, kad visa tai būtų mūsų augintinio viduje,Taigi atkreipkite dėmesį į augalus, kuriuos renkasi jūsų augintinis.

Kita galima komplikacija, kai šuo kartu su žole ima ėsti ir lazdų. Jei jų suvartojama per daug, mediena gali sutrikdyti šunų virškinimą. Žarnyno užsikimšimas sukelia daug diskomforto, o negydomas gali kelti grėsmę jūsų didžiojo draugo gyvybei. Todėl, jei gyvūnui pasireiškia tokie simptomai, kaip kraujas iš nosies, kosulys, seilių perteklius ir didelis vėmimas,nedvejodami kreipkitės į specialistus.

Kaip apsaugoti šunį nuo žolės persivalgymo?

Geriausias būdas kontroliuoti, kiek žolės (ir apskritai augalų) suvalgo jūsų augintinis, yra atidžiai jį stebėti. Pasivaikščiojimo metu vedžiokite augintinį su trumpu pavadėliu, o jei augalas jį ypatingai sudomina, kaip dėmesio atitraukimo priemonę naudokite skanėstus. Taip šuo bus labiau suinteresuotas bendrauti su jumis, užuot vaikščiojęs aplink ir ieškojęs žolės, kurią galėtų pavadinti sava.