Viena iš labiausiai šeimininkams žinomų sveikatos problemų yra šunų kailis. Ši odos liga yra labai nemaloni ir gali būti skirstoma į tris tipus: sarkoptinį kailį, otodektinį kailį arba demodektinį kailį (dar vadinamą juoduoju kailį). Kiekvieną iš šių apraiškų lemia skirtingos priežastys ir jūsų šunį paveiks savaip. Todėl svarbu žinoti, kaip jas atskirti, kad jų išvengtumėte.suteiksite visą reikiamą pagalbą savo šuniukui, jei jis serga mėšlungiu.

Kad geriau suprastumėte šunų kerpių tipus, kaip ši liga vystosi ir veikia šunų organizmą, parengėme specialų straipsnį. Toliau skaitykite vadovą, kuriame rasite viską, ką reikia žinoti apie šunų kerpes: kaip gydyti, priežastis, pagrindinius tipus, simptomus ir geriausius prevencijos būdus. Tiesiog skaitykite toliau!

Kas yra šunų žvynelinė? Kaip ši problema pasireiškia ir ar ji perduodama?

Šunų žvynelinė yra gyvūnų odą pažeidžianti liga, kurią sukelia įvairių rūšių erkės. Savo ruožtu erkės yra maži, mažyčiai - paprastai mažesni nei milimetro ilgio - voragyviai, kurie gali natūraliai apsigyventi gyvūnų odoje, bet gali ir neapsigyventi. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais augintinis jau turi šią erkę ant odos, tačiau dėl tam tikrų priežasčių ant odos atsiranda erkė.perdėtas šių parazitų dauginimasis, sukeliantis šunų kerpes.

Bet kokiu atveju liga visada vystosi pagal tą pačią logiką: parazitas patenka į šuns odą ir pradeda ja maitintis, o tai sukelia didelį niežulį ir paraudimą pažeistoje vietoje. Tačiau kadangi yra įvairių šunų niežų tipų, kiekviena ligos forma gyvūną paveikia skirtingai ir pasireiškia specifiniais simptomais.

Verta pažymėti, kad ne visos šunų kerpės būtinai perduodamos nuo užsikrėtusio šuns kontakto su sveiku šunimi. Pavyzdžiui, kai kalbama apie demodektinę kerpę - arba juodąją niežų - ji perduodama iš motinos vaikui žindymo laikotarpiu. "Demodex" erkė, sukelianti šią kerpę, yra normalios odos mikrobiotos dalis, tačiau esant odos sistemos pažeidžiamumui, ji gali būti perduodama iš motinos vaikui.imuninę sistemą (šunims tai yra genetinė būklė), jis gali per daug daug daugintis ir per daug apgyvendinti odą", - sako veterinarijos gydytoja dermatologė Márcia Lima.

Jei tai šuo, sergantis otodektine arba sarkoptine kerpene, užsikrečiama nuo kontakto su užkrėstais gyvūnais. Esant sarkoptinei kerpei, kuria gali užsikrėsti net žmonės, reikia būti dar atsargesniems: "Sėdėjimas vienoje vietoje su parazituojančiu asmeniu arba dalijimasis drabužiais ir indais, kuriuos sunku dezinfekuoti (audiniai, kartonas, pliušas ir pan.), taip pat gali paskatinti niežų perdavimą žmonėms.žmogus".

Kokios yra šunų kandžių rūšys?

Dažniausiai pasitaiko trys šunų kerpių tipai: sarkoptinė kerpė (žvynelinė), otodektinė kerpė (ausų žvynelinė) ir demodektinė kerpė (juodoji kerpė). Ne visos ligos laikomos užkrečiamomis, todėl labai svarbu suprasti kiekvienos ligos ypatumus. Be skirtingų priežasčių, verta paminėti, kad šunų kerpių tipai skiriasi ir pagal tai, kokias kūno sritis jie pažeidžia, ir pagal plaukus.pasireiškiantys simptomai.

1) Sarkoptic mange

Šunų sarkoptinė kerpligė, dar vadinama žvyneline, yra viena iš labiausiai paplitusių ligos apraiškų. Sarkoptinė kerpligė, kurią sukelia erkė Sarcoptes scabiei, dažniausiai perduodama tiesioginio ar netiesioginio kontakto būdu (per higienos priemones, patalynę ir kitus bendrus daiktus) nuo užsikrėtusio gyvūno sveikam gyvūnui. Kitaip tariant, tai yra užkrečiama liga, kurireikia daug priežiūros, ypač jei namuose turite daugiau nei vieną šunį.

Kalbant apie pažeistas sritis, erkės, sukeliančios šio tipo šunų kerpes, daugiausia veikia šuns krūtinę, pilvą ir ausis, sukeldamos įvairius odos bėrimus, kurie gali virsti infekcijomis.

2) Otodektinė kerpligė

Otodektinė erkė, liaudiškai vadinama ausų erkute, dažnai painiojama su šunų otitu dėl paprastos priežasties: abi ligos pažeidžia ausų sritį (t. y. šuns ausį). Šią ligą sukelia erkė Otodectes cynotis, ir tai yra dar viena liga, kuri laikoma užkrečiama, todėl užsikrečiama nuo tiesioginio sergančio gyvūno kontakto su sveiku.

Šio tipo šunų kerpes sukeliantys parazitai yra baltos spalvos ir šiek tiek didesni nei kitos erkės, kartais juos galima pamatyti plika akimi. Dėl šio tipo kerpių paprastai gyvūno ausyje susikaupia daug vaško, be to, jas labai niežti, todėl jas reikia tinkamai gydyti, kad neišsivystytų rimtesnis uždegimas.

3) Demodektinė kerpligė

Demodektinės šunų erkės, dar vadinamos juodosiomis šunų erkėmis, yra odos liga, kurią sukelia Demodex canis erkės. Kitaip nei kitų tipų erkės, šios erkės natūraliai gyvena gyvūno organizme. Tai reiškia, kad kiekvienas šuo jų turi. Didelė problema yra ta, kad jei šuns imunitetas yra silpnas, tai gali paskatinti greitesnį ir perdėtą erkių augimą,sukeliančios demodektinę erkutę.

Tai taip pat nėra užkrečiama liga, net jei tarp sergančio gyvūno ir sveiko gyvūno yra kontaktas. Perdavimas dažniausiai vyksta iš motinos šuniukui. Šunims juodoji niežų liga paprastai pasireiškia visame gyvūno kūne arba tam tikrose vietose, pavyzdžiui, alkūnėse, kulnuose, smakre ir snukyje arba šalia akių ir burnos.

Kas sukelia šunų kerpes?

Šunų niežų priežastys gali būti įvairios: sarkopotinių niežų, kurias sukelia erkė Sarcoptes scabiei, ir otodektinių niežų, kurias sukelia erkė Otodectes cynotis, atveju pagrindinis perdavimo būdas yra kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais. Šunų demodektinių niežų, arba juodųjų niežų, atveju viskas yra šiek tiek sudėtingiau, nes tai daug labiau susiję su žemu gyvūno imunitetu nei sukontaktuojant su pačia erke.

Bet koks sisteminis stresas gali sukelti demodektinę erkę, nes jis paveikia augintinio imuninę sistemą ir sudaro sąlygas nekontroliuojamam erkės Demodex canis, kuri sukelia ligą, dauginimuisi. Apskritai galima teigti, kad kartais pakanka labai staigių rutinos pokyčių, pvz., pasikeitus būstui ar atsiradus naujam šeimos nariui, kad liga pasireikštų.Be to, šuns silpnumą lemiančios ankstesnės ligos, pavyzdžiui, infekcijos ir uždegimai, taip pat gali sukelti juodąją niežų ligą.

Ar šunų žvyneline užsikrečia žmonės?

Atsakymas - taip, tačiau ne visos rūšys. Vienintelė šunų niežų rūšis, kuri gali būti perduodama žmonėms, yra sarkoptinė kerpligė (niežai), todėl ji laikoma zoonozė. Susirūpinimas yra didelis, nes šunų niežai žmonėms yra tokie pat nemalonūs ir gali būti labai lengvai perduodami. Štai ką perspėja Márcia: "Ši erkė lengvai pereina per žmogaus kontaktą su žmogumi, į žmogaus organizmą.šuniui, katei ir įvairiems kitiems gyvūnams".

Be šunų ir kačių, šios rūšies niežais taip pat serga graužikai ir arkliai, todėl svarbu būti dar atsargesniems, kai šuniui diagnozuojama ši liga. Kita vertus, šunų juodoji niežų liga ir otodektinė kerpligė nėra užkrečiamos žmonėms.

Kaip pasireiškia šunų niežai: žinokite pagrindinius kiekvieno tipo simptomus

Šunų, sergančių šunų mėšlungiu, nuotraukos rodo, kad ši liga gali pasireikšti įvairiais būdais, o tai labiausiai priklauso nuo mėšlungio tipo. Taigi, kaip nustatyti, koks yra jūsų draugo atvejis? Kad tiksliai žinotumėte, kaip pasireiškia šunų mėšlungis, tiesiog atkreipkite dėmesį į toliau pateiktus simptomus:

1) Sarkoptic mange

• niežulys
• odos paraudimas
• plaukų slinkimas
• apetito praradimas
• stora, gelsva pluta
• odos bėrimas (dėmės ir pūslės)
• bakterinių ar grybelinių infekcijų atsiradimas.

2) Otodektinė kerpligė

• niežulys
• vaško perteklius
• žaizdos
• blogas kvapas
• šuo dažnai kabanti ausis

3) Demodektinė kerpligė

• riebumas
• plaukų slinkimas
• infekcijos
• patinimas
• mastelio keitimas
• odos paraudimas
• tamsios dėmės
• šiurkšti ir grubi oda

Keletas dažniausiai užduodamų klausimų apie šunų kerpes

Ar gali šuniukas sirgti niežais?

Taip, kaip ir suaugę gyvūnai, šuniukai taip pat gali užsikrėsti kandimis, daugiausia dėl to, kad jų imuninė sistema dar labai trapi. Vienas iš būdų ją sustiprinti ir užkirsti kelią erkių ir kitų parazitų dauginimuisi - tinkama mityba ir veterinarinė priežiūra. Nepamirškite, kad šiame amžiuje šuniukams reikia skirti daugiau dėmesio, nes gyvūnas dar tik vystosi.vystymasis.

Kiek laiko šunims pasireiškia niežai?

Tai priklauso nuo šunų niežų tipo. Pavyzdžiui, otodektinių ir sarkopinių niežų atveju, tinkamai gydant, problema gali trukti nuo trijų iki keturių savaičių. Tačiau kai kurių šunų niežai ant gyvūno kūno gali išlikti ilgiau. Kadangi juodųjų niežų atveju vaistų nėra, idealu būtų stengtis kontroliuoti simptomus ir stiprinti imunitetą.

Šunų niežai: gydymas priklauso nuo priežasties

Kai gyvūnui nustatyta diagnozė, kaip gydyti šunų žvynelinę? Tai dažnas klausimas, tačiau jis daugiausia priklausys nuo veterinarijos gydytojo atlikto įvertinimo. Juk būtina suprasti, kokio tipo yra žvynelinė, kad būtų galima skirti geriausią gydymą. Jei norite sužinoti, kaip atsikratyti šunų žvynelinės, žinokite, kokios yra rekomendacijos kiekvienu atveju:

Sarkoptinė kerpė: paprastai ant pažeistos vietos tepami vietinio poveikio vaistai, pavyzdžiui, kremai ar tepalai. Sunkesniais atvejais gali prireikti geriamųjų ar injekcinių vaistų nuo šunų kandžių.

Otodektinė erkė: Taip pat dažnai skiriami vietinio poveikio vaistai, tačiau jie turėtų būti skirti būtent šuns ausims.

Demodektinė erkė: Vietinio poveikio produktai, pavyzdžiui, kremas nuo erkių ir specifiniai šampūnai, dažnai yra tinkamiausias sprendimas vietinio demodektinio niežulio atveju. Apibendrintais atvejais taip pat gali būti skiriami tam tikri vaistai.

Svarbu tai, kad tai nebūtinai bus būdas, kaip išgydyti šunų niežą. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, sarkoptinės ar otodektinės šunų dėmės, vaistų ir akaricidinių produktų naudojimas veikia labai gerai ir gali visiškai išgydyti šią ligą. Tačiau, kai kalbama apie juodąją dėmę, šunų nepavyksta išgydyti. "Nepaisant to, kad pašalinamos erkės ir kontroliuojami pokyčiai šunsŠiuo atveju mes turime klinikinį ir parazitologinį, bet ne genetinį išgydymą, todėl po kurio laiko oda gali vėl parazituoti".

Atminkite: nesvarbu, koks yra jūsų draugo atvejis, būtina jį nuvesti pas veterinarijos gydytoją. Savarankiškas gydymas niekada neturėtų būti išeitis, nes tai gali pakenkti gyvūno sveikatai (net ir turint geriausius ketinimus). Taigi nebandykite ieškoti naminės priemonės nuo šunų kerpių internete, gerai?!

6 būdai, kaip išvengti šunų niežų

Niekas nemėgsta, kai serga jų augintinis, todėl norint išvengti šunų niežų, galima (ir reikia!) imtis tam tikrų atsargumo priemonių, kad sumažintumėte tikimybę, jog jūsų šuniukas susirgs:

• Kontroliuokite vietas, kuriose lankosi jūsų šuo, ir gyvūnus, su kuriais jis bendrauja, kad išvengtumėte užkrėtimo;
• Laikykite savo augintinio gyvenamąją aplinką švarią, kad pašalintumėte erkes, kurios gali sukelti šunų maniją;
• Rūpinkitės savo šuns higiena, dažnai maudykite ir šukuokite;
• Nepamirškite reguliariai valyti šuns ausis ir kirpti nagus;
• Tinkamai maitinantis šuo bus geresnės sveikatos ir gali nesusirgti kerpėmis;
• Venkite situacijų, kurios jūsų augintiniui kelia pernelyg didelį stresą, ypač siekiant išvengti juodosios dėmėtligės;