Šunų oda yra jautresnė ir trapesnė, nei atrodo. Šunų seborėjinis dermatitas, dar vadinamas šunų seborėja, yra gana dažna mūsų keturkojų draugų odos liga. Pati liga nekelia pavojaus šuns sveikatai, tačiau netinkamas gydymas gali lemti ligos progresavimą, todėl gali kilti situacijų šuns organizme.rimtesni. o Pagrindinis puslapis Paws surinko svarbios informacijos apie šunų seborėjinį dermatitą.

Kas yra šunų seborėjinis dermatitas?

Šiam šunų dermatito tipui būdingi tam tikri sutrikimai, atsirandantys epidermio raginiame sluoksnyje, t. y. pačiame paviršutiniškiausiame odos sluoksnyje, kuriame kaupiasi negyvos ląstelės. Minėti sutrikimai paprastai yra šunų organizmo riebalų ir keratino gamybos pakitimai, pažeidžiantys natūralų ląstelių atsinaujinimo procesą, kuris vyksta kas 22 dienas (kaiTaigi, kai gyvūno riebalinėse liaukose atsiranda kokių nors problemų arba pakinta keratino gamyba, šuns oda suserga uždegimu, kuris vadinamas šunų seborėjiniu dermatitu.

Seborėjinio dermatito priežastys yra įvairios ir gali būti pirminės arba antrinės. Pirminės ligos atveju seborėja atsiranda dėl genetinių veiksnių, o antrinės - dėl pagrindinės ligos, pavyzdžiui, alergijos, grybelių sukeltų problemų, užsikrėtimo blusomis ir endokrininių ligų.

Seborėjinis dermatitas: šunims gali būti dviejų tipų klinikinių požymių

Kalbant apie seborėjinį dermatitą, šunims gali išsivystyti dviejų tipų liga: sausa ir riebi. Kaip matyti iš pavadinimo, dėl sausos seborėjos gyvūno oda tampa sausesnė, pernelyg pleiskanojanti ir panaši į šunų pleiskanas. Tinkamai negydant ši būklė gali išsivystyti į riebią šunų seborėją, kai padidėja plaukų riebumas.Tokiu atveju šuo nesilupinėja, tačiau jam gali niežėti oda ir sklisti nemalonus kvapas.

Šunų seborėjinis dermatitas: ar galima naudoti namines priemones?

Nustatę ar įtarę tokią problemą, daugelis globėjų klausia, kaip gydyti šunų seborėją ir ar gali padėti naminės alternatyvos. Kaip ir visais su šunų sveikata susijusiais klausimais, prieš priimant bet kokius sprendimus būtina pasitarti su specializuotu veterinarijos gydytoju, tačiau taip, yra keletas naminių sprendimų, kurie gali palengvinti šį dermatitą.Pavyzdžiui, esant sausam šunų seborėjiniam dermatitui (pleiskanoms), būtina dažnai maudyti šunį specialiais produktais ir nuolat gerai drėkinti gyvūno odą. Kita vertus, labai draudžiama naudoti džiovintuvus. Ir, žinoma, šuns mityba šiuo laikotarpiu taip pat labai svarbi, todėl verta pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju dietologu.

Riebios seborėjos atveju vonios taip pat būtinos, tačiau joms reikia kitokių produktų, pavyzdžiui, muilo, turinčio šveičiamųjų ir priešuždegiminių savybių.