Brazilijoje ir visame pasaulyje pudelis ir labradoras visada buvo itin populiarūs ir mylimi šunys. Kol kažkam kilo mintis skatinti šių dviejų veislių šunų kryžminimą ir tada gimė labradoras. Juokingas pavadinimas yra tik užuomina apie viską, ką šis šuo gali pasiūlyti savo šeimininkams: augintinis yra puikus kompanionas, visada geros nuotaikos, paklusnus ir turi išvaizdą, kuri kviečiadėmesio visur.

Jei visada svajojote turėti "kitokį" šunį, skaitykite šį puikų straipsnį, kurį parengė "Patas da Casa", ir sužinokite viską apie labradoro ir pudelio mišrūną.

Labradoro kilmė

Labradoro mišrūną, vadinamą labradoru, 1988 m. išvedė Australijos karališkosios šunų vedlių asociacijos darbuotojas Wally Conronas. Conronas siekė išpildyti regėjimo negalią turinčios moters, kurios vyras buvo alergiškas ilgam labradoro, garsėjančio šunų vedlių paslaugomis, plaukui, prašymą. Per trejus metus dresuotojas šiam vaidmeniui bandė paruošti net 33 standartinius pudelius,Tačiau jam nepavyko, todėl jis sugalvojo sukurti naują šunų rūšį.

Sujungus šias dvi veisles į vieną, būtų galima turėti šunį, kuris būtų pakankamai protingas, kad galėtų padėti šeimininkui kasdieniame gyvenime, ir dar turėtų kailį, kuris taip lengvai nenusiveltų. Pirmasis labradoras, gimęs labradoro motinai Brandy ir pudelio tėvui Harliui, buvo pavadintas Sultanu ir XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje su šeima gyveno Havajuose.Havajuose.

Šioje vadoje gimė dar du šuniukai - Šeikas ir Simonas, kurie sulaukė didelio populiarumo, kai žiniasklaidai buvo pristatyti kaip "hipoalergiški šunys". Nuo tada šios veislės šunų įvaikintojų poreikis tik didėjo, todėl atsirado vietos vadinamiesiems "dizainerių šunims" - dviejų skirtingų grynaveislių šuniukams.

Hibridinė veislė: susipažinkite su fizinėmis pudelio ir labradoro savybėmis

Labradoro šuniuko savybių nuspėti neįmanoma, nes tai dvi visiškai skirtingos mišrūnų veislės. Tačiau galima apytiksliai nuspėti, kokio dydžio šuo bus suaugęs, atsižvelgiant į tai, kokio tipo pudelis dalyvavo kryžminime. Iš labradoro ir standartinio pudelio gims vidutinio arba didelio dydžio šuo.

Kai kalbama apie kailio spalvą, yra daugybė variantų: juoda, balta, ruda... kiekvieno šuniuko atspalvio skirtumai priklauso nuo to, koks labradoras ir pudelis jį pagimdė. Kiekviena vada - staigmena!

Plaukų tekstūra gali būti garbanotesnė - kaip klasikinio pudelio kailio - arba glotnesnė, labiau primenanti labradoro bruožus. Galimas ir banguoto kailio pavidalas - puikus dviejų kailio tipų derinys.

Mini labradoodlis

Sukryžminus labradoro retriverį su žaisliniu pudeliu arba nykštukiniu pudeliu, gaunamas mini labradoodlis. Šią atmainą gali rinktis tie, kurie nori nedidelio šuns, geriau prisitaikančio, pavyzdžiui, bute. Mini labradoodlis siekia maždaug 35 cm ūgį, sveria apie 5 kg.

Labradoro ir pudelio mišrūnas: augintinio asmenybė yra meili ir žavinga

Ir labradoro retriveris, ir pudelis yra klusnūs ir draugiški šunys. Šių dviejų veislių šunims susijungus į vieną augintinį, gali gimti tik žavus mažas šunelis! Labradoro retriveris, rekomenduojamas kaip šuo kompanionas įvairaus amžiaus žmonėms, paveldės savo tėvų asmenybės bruožus. Norint sužinoti, ar šuo daug ar mažai liausis, ar visą dieną ieškos žaidimųarba būti santūresnis, be kitų savybių, būtina gerai pažinti šunis, iš kurių gimė šuniukas.

• Sugyvenimas

Labradoodlis puikiai sutaria su vaikais, suaugusiaisiais ir pagyvenusiais žmonėmis, taip pat paprastai neturi problemų su lankytojais namuose ar nepažįstamaisiais gatvėje. Įsivaikinusieji šį šunį gali tikėtis harmoningos ir laimingos kasdienybės.

• Socializacija

Labai aktyvus ir protingas labradoodlis puikiai vaikšto ir mėgsta žaisti su kitais šunimis. Be jokių problemų namuose galima laikyti ir kitą šunį.

• Dresūra

Tokiam protingam šuniui, kaip labradoodlis, mokymas turėtų prasidėti dar kūdikystėje. Būtent šiuo gyvenimo etapu jis turi didžiausią gebėjimą mokytis. Be mokymo šis šuo gali tapti destruktyvus.

4 įdomybės apie pudelį, sumaišytą su labradoru

1 - Labradoodlis laikomas hipoalergišku šunimi, nes neskleidžia plaukų. Tai augintinis, kurį rekomenduojama auginti žmonėms, kenčiantiems nuo alergijos kitų veislių šunims ar katėms.

2 - Labradudlių veislės šuniukai pasirodė kine - pažiūrėkite, kaip ši veislė elgiasi filme "Gimė žvaigždė" su Lady Gaga ir Bradley Cooperiu ir "Netflix" vaidybiniame filme "A Canine Mind".

3 - Labradoodlis yra šuo, kuris labai tinka padėti atsigauti ligoninėje gydomiems žmonėms arba tiesiog kaip šuo kompanionas senelių namuose.

4 - Labradoro kūrėjas apgailestauja dėl savo pasiekimo. Pasak jo, žmonės, neturintys reikiamo išsilavinimo, pradėjo maišyti pudelius su kitomis veislėmis "vien tam, kad pasakytų, jog jie pirmieji tai padarė".

Labradoodle šuniukas: kaip prižiūrėti ir ko tikėtis iš šuniuko?

Labradoodlis yra labai aktyvus šuo, kurį reikia vedžioti kasdien, todėl tokio šuns šeimininkas turi turėti laiko ir energijos, kad suspėtų su šio mažo gyvūno gyvenimo tempu.

Jei labradoodlis per ilgai lieka namuose be draugijos, jis gali labai nuobodžiauti, išsiugdyti įprotį naikinti daiktus ar net patologinę būseną, vadinamą atsiskyrimo nerimu.

Pagrindinė Labradoodle rutinos priežiūra

Vonia: Labradoodlis laikomas savaime išsivalančiu šunimi. Jis beveik visada gerai kvepia, todėl jo maudynes galima planuoti kas 15 dienų arba kas mėnesį.

Valymas šepetėliu: Nepriklausomai nuo kailio tekstūros, labradoodlį rekomenduojama šukuoti bent du kartus per savaitę, kad nesusidarytų mazgų ir būtų pašalinti nešvarumai.

Tosa: Labradudulį reikia šukuoti taip dažnai, kaip reikia, nes jo plaukai nuolat auga ir kartais net trukdo matyti.

Nagai: palaikykite trumpus labradoro nagučius, kas savaitę juos kirpkite, jei šuniukas negali jų nusilaužti pasivaikščiojimų ir žaidimų metu.

Dantys: kasdienis dantų valymas yra būtinas ne tik labradoodeliams. Dienos pabaigoje nuo dantų pašalinami maisto likučiai - tai praktika, kuri padeda išvengti dantų akmenų susidarymo ant bet kurios veislės šunų dantų.

Ausys: nuolat rūpinkitės, kad jūsų labradoro ausys būtų švarios ir sausos - ši vieta būna labai užkimšta, todėl gali būti lengviau užsikrėsti infekcijomis.

Ką reikia žinoti apie labradoro sveikatą

Labradoro pudelio šuniukas neišvengiamai paveldės polinkį sirgti tomis pačiomis ligomis kaip ir jo tėvai. Per savo gyvenimą labradoras gali susirgti klubo sąnario displazija ir alkūnės sąnario displazija - ligomis, kuriomis serga dideli ir sunkūs šunys, taip pat akių ligomis, pavyzdžiui, katarakta ir progresuojančia tinklainės atrofija.

Šios akių ligos, taip pat glaukoma ir katarakta taip pat būdingos pudeliams. Šios veislės ausims taip pat reikia ypatingo dėmesio, kad jos nesusirgtų otitu - uždegimu, sukeliančiu didelį niežulį ir išskiriančiu pūlius. Odos alergijos, epilepsija, hipotirozė ir patinėlio išnirimas - tai kitos ligos, kuriomis gali sirgti pudeliai.

Labradoodle: šuniuko kaina siekia 7 tūkstančius R$

Labiau skeptiškai nusiteikusiems žmonėms Labradoodle šuniukas yra mišrūnas. Vis dėlto, norint įsigyti šios rūšies atstovą, paprastai mokama ne mažiau kaip 3 tūkst. R$, jei tai patinas. Labradoodle patelės kainuoja dar brangiau - iki 7 tūkst. R$.

Verta paminėti, kad būtina pasirinkti patikimą veislyną, ypač labradoro veislės šuniukų atveju. Šių dviejų veislių šuniukus turi sujungti kvalifikuoti specialistai, kad jie puikiai vystytųsi, neturėtų sveikatos problemų ir būtų subalansuotos asmenybės.

Labradoodle rentgeno nuotrauka

Šaltinis: Australija

Paltas: Ji gali būti lygi, kaip labradoro, arba garbanota, kaip pudelio, ir nelinkusi lengvai slinkti.

Spalvos: balta, juoda, ruda, pilka, auksinė... yra daugybė atspalvių!

Asmenybė: draugiški, protingi, klusnūs ir aktyvūs.

Aukštis: nuo 45 iki 55 cm. Labradoodle Mini siekia 35 cm.

Svoris: gali sverti iki 30 kg. Labradoodle Mini sveria mažiau - nuo 5 iki 10 kg.

Vidutinė gyvenimo trukmė: 12-14 metų