Šuns ausis yra viena svarbiausių mūsų keturkojų draugų kūno kalbos dalių, t. y. labai savitas būdas, kurį jūsų šuo randa, norėdamas su jumis bendrauti. Be to, būtent šuns ausyje formuojasi šunų klausa: galingas pojūtis, kuris paaštrina šunų instinktus. Ši sritis kupina įdomybių ir reikalauja tam tikros priežiūros.Atsižvelgdami į tai, parengėme straipsnį, kuriame pateikiama daug informacijos apie šuns ausies ir ausies anatomiją, funkciją, priežiūrą ir įdomybes.

Šunų anatomija: šuns ausis skirstoma į tris dalis

Vienas iš pagrindinių dalykų, atkreipiančių dėmesį į šuniuką, yra ausys. Priklausomai nuo veislės, jos gali būti ilgos arba mažos, atlėpusios arba pakeltos, plaukuotos arba retai apaugusios. Tačiau, nepaisant fizinių savybių, ši struktūra yra atsakinga už pusiausvyrą ir šuns klausą. Šuns ausis skirstoma į tris dalis:

- Išorinė ausis: šią dalį sudaro ausytė - sritis, kurią vadiname ausimi, pagaminta iš kremzlės ir padengta plaukais, - ir ausies kanalas. Pirmojo funkcija - sugauti garso bangas ir per ausies kanalą perduoti jas į būgnelį. Šiuo atveju ausytės dydis ir struktūra gali skirtis priklausomai nuo šuns veislės. Kalbant apie šunų ausies kanalą, jis yra piltuvėlio formos, kadSkirtingai nei žmonės, šunys turi šią gilesnę sritį, kuri leidžia jiems girdėti aukštesnius garso dažnius;

- Vidurinė ausis: Šią sritį sudaro ausies būgnelis ir nedidelė oro kamera su trimis mažais kauliukais - smilkinkauliu, smilkinkauliu ir krūtinkauliu. Be jų, dar yra du raumenys, ovalinis langelis ir Eustachijaus vamzdis - mažas vamzdelis, jungiantis vidurinę ausį su nosies ertme. Juo patenka oras, palengvinantis atmosferos slėgio pusiausvyrą;

- Vidinė ausis: Galiausiai vidinę ausį sudaro sraigė, kuri yra už šunų klausą atsakingas organas, ir vestibulinė sistema, kurios funkcija - palaikyti gyvūno pusiausvyrą. Būtent dėl šios priežasties tai yra sudėtingiausia šuns ausies struktūra.

Skirtingi šunų ausų tipai

Užtenka praeiti gatve, kad pastebėtumėte, jog mūsų keturkojų draugų ausys yra įvairių formų. Apskritai jos gali būti didelės arba mažos, priklausomai nuo gyvūno veislės. Toliau sužinokite, kaip jas atpažinti:

- Maža, stačia šuns ausimi: šio tipo šunų ausys yra tokių šunų kaip jorkšyras ir čiau čiau čiau anatomijos dalis. tai reiškia, kad šių šunų ausys nukreiptos į viršų, todėl gali susidaryti įspūdis, kad gyvūnas visada budrus.

- Maža, pusiau stačia šuns ausimi: Buldogų, foksterjerų ir pitbulterjerų veislių šunų ausys yra šiek tiek atsuktos žemyn, todėl šioje srityje susidaro maža miela raukšlelė.

- Didelė, stačia šuns ausis: Vokiečių aviganių, Sibiro haskių ir pinčerių šuniukams būdingos didelės, stačios šunų ausys beveik visada siejamos su aktyvesniais šunimis. Taip yra todėl, kad jos paprastai užtikrina platesnę šunų klausą.

- Didelė, atlėpusi šuns ausis: kai kurie šunys gimsta su labai ilgomis ausimis, kurios krenta į veido pusę, pavyzdžiui, kokerspanieliai, bigliai, taksai ir basetų veislės šunys. tokiais atvejais bendravimas gali būti šiek tiek apsunkintas, tačiau tai nereiškia, kad neįmanoma suprasti, ką šuo nori pasakyti. Dėl to svarbu, kad globėjas būtų atidus kiekvienam savo augintinio ženklui ir taip galėtų žinoti šuns padėtį ir elgesį.ausis kiekvienoje situacijoje.

Šunų klausa: kaip šunys girdi?

Viena iš pagrindinių abejonių, susijusių su šunų ausimis, yra susijusi su šunų klausa. Juk kas niekada nematė, kad jų šuo, išgirdęs už kelių kilometrų esantį triukšmą, taptų budrus ir susimąstytų, tiesa? Skirtingai nei žmonės, šunys turi itin aštrią klausos sistemą, todėl gali girdėti mūsų ausims nepastebimus garsus. Norsžmogaus klausos diapazonas yra nuo 20 iki 20 000 hercų, o mūsų keturkojai draugai sugeba užčiuopti nuo 15 iki 40 000 hercų. Kitaip tariant: žmonės nustoja girdėti nuo 20 000 Hz, o šunis tas pats triukšmas gali gerokai trikdyti. Būtent dėl šios priežasties labai dažnai pasitaiko, kad šuo bijo fejerverkų. Tokiu atveju svarbu, kad globėjas ieškotų būdų, kaip sušvelnintiir venkite triukšmo, nes nuolatinis ar staigus labai garsaus triukšmo poveikis gali prisidėti prie laipsniško gyvūno klausos silpnėjimo.

Ausys: šunys šią kūno dalį naudoja bendravimui.

Geras būdas išmokti interpretuoti šuns elgesį - analizuoti jo ausų judesius, kurie yra vienas iš pagrindinių šuniuko bendravimo su žmogumi būdų. Šunų kūno kalba gali turėti didelę reikšmę norint susikalbėti su gyvūnu, o pagal šuns ausies padėtį ir judesius galima sužinoti, ar jūsų draugas yradžiaugtis, bijoti ar net atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta aplink jus. Taigi, kaip suprasti šiek tiek daugiau apie šių judesių prasmę? Pažiūrėkite:

- Ausys pakeltos ir šiek tiek palenktos į priekį: ši padėtis rodo, kad šuo atkreipia dėmesį į tai, kas vyksta, arba į tai, ką jūs sakote. kai yra labai susikaupęs, augintinis taip pat linkęs pakreipti galvą, o tai gali keisti kryptį;

- Ausys stačios ir nejudančios: toks požiūris būdingas dominuojančiam šuniui, pasirengusiam įrodyti savo autoritetą aplinkoje - tiek su kitais šunimis, tiek su žmonėmis;

- Ausys nukreiptos į priekį: tai ženklas, kad šuo pasirengęs pulti. Jei šį judesį lydi iššiepti dantys ir į taikinį įsmeigtos akys, tai gali reikšti, kad gyvūnas ruošiasi investuoti į tai, ką laiko grėsme;

- Ausys nuleistos: šis judesys būdingas, kai šuo yra įsitempęs arba išsigandęs. Tokiu atveju jūsų draugas taip pat greičiausiai laikys uodegą tarp plunksnų, o galvą ir akis nuleis žemyn;

- Ausys atsipalaidavusios: Atpalaiduotos ausys, tiesi uodega ir atvira burna su iškištu liežuviu - visi šie požymiai rodo, kad jūsų augintinis yra laimingas ir gerai jaučiasi.

Dažnas šuns ausų valymas padeda išvengti diskomforto ir ligų

Siekiant užtikrinti gyvūno sveikatą, labai svarbu palaikyti šuns ausų švarą. Taip yra todėl, kad higienos trūkumas gali palengvinti grybelių, bakterijų ir kitų mikroorganizmų, sukeliančių regiono infekcijas, dauginimąsi. Pavyzdžiui, šunų ausų uždegimas yra viena dažniausių šunų ausų ligų, pasireiškianti dideliu niežuliu, vaško pertekliumi ir paraudimu.otodektinė erkė - dar viena rimta problema, galinti pakenkti jūsų šuniuko gerovei. Ją sukelia specifinės erkės, todėl šunims gali pasireikšti tokie simptomai kaip ausų skausmas, rausvo ar rudo vaško perteklius, opos ir blogas kvapas. Tokiais atvejais, pastebėję šiuos simptomus savo šuniuko ausyje, nedvejodami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Verta prisiminti, kadtaip pat svarbu nebandyti patiems valyti vietos ir nenaudoti naminių priemonių, nes tai gali pabloginti būklę.

Sužinokite, kaip valyti šunų ausis

Jei turite įprotį valyti šuns ausis alkoholiu arba fiziologiniu tirpalu, laikas tai keisti! Kai kurie šiuose tirpaluose esantys komponentai gali pažeisti šuns ausies kanalą ir odą. Norint atlikti šią užduotį, geriausia investuoti į priemonę šuns ausims valyti. Sudaryta iš regiono priežiūrai skirtų medžiagų, ji padeda suminkštinti vaško perteklių,gyvūno ausyje esančius nešvarumus ir galimas ląstelių liekanas, o tai užkerta kelią infekcijų vystymuisi. Šiuo atveju turėtumėte pradėti nuo to, kad sudrėkintumėte medvilnę priemone ir ja perbrauktumėte per visą išorinę šuns ausies sritį. Geriausia valyti tiek, kiek pirštas gali pasiekti, nespaudžiant, kad nesužeistumėte gyvūno.

Kalbant apie valymo dažnumą, šunims su atlėpusiomis ausimis, tokiems kaip kokerspanielis, taksas ar basetas, šis procesas turėtų būti atliekamas kas savaitę, nes jų ausų forma prisideda prie slopinimo, dėl kurio dauginasi mikroorganizmai. Kita vertus, šunims su stačiomis ar pusiau stačiomis ausimis ausys turėtų būti dezinfekuojamos kas dešimt dienų. Be to, būtinanuolat laikykite šuns ausį sausą, nes drėgmė taip pat gali sukelti infekcijas.