Nėra dažnesnio dalyko nei supainioti kai kurias šunų veisles, ypač kai jos yra tos pačios kilmės ir pasižymi panašiomis savybėmis. Taip yra kolijų ir Šetlando aviganių veislių atveju. Abi veislės gimė Škotijoje ir pasižymi labai panašiais fiziniais bruožais, tačiau turi ir savitų ypatumų, dėl kurių yra unikalios. Kad daugiau nesupainiotume, išskiriame pagrindinius.kiekvienos veislės fizinės ir elgsenos ypatybės - žiūrėkite!

Kaip atskirti kolį nuo Šetlando aviganio?

Vienas iš pagrindinių kollijų ir Šetlando aviganių veislės šunų skirtumų yra ūgis. Kollijų veislės šunys paprastai matuoja nuo 51 iki 61 cm ir sveria nuo 18 iki 29 kg, todėl laikomi vidutinio dydžio šunimis. Šetlando aviganiai yra maži šunys: šie gražuoliai paprastai matuoja nuo 33 iki 40 cm ir sveria nuo 6 iki 11 kg. Dėl šio ūgio skirtumo kollijų veislės šunims reikia daugiau fizinės veiklos kasdienėje veikloje irreikia erdvės bėgioti ir žaisti, todėl jei planuojate namuose laikyti kolį, pasirūpinkite, kad jam užtektų vietos. Kita vertus, Šetlando aviganis lengviau prisitaiko ir gali ramiai gyventi mažesnėje erdvėje, tačiau, žinoma, jį taip pat reikia kasdien vedžioti.

Kolis: draugiškas ir ištikimas savo šeimai šuo, tinkamas vaikams

Koljė veislė labai išpopuliarėjo literatūros, kino ir televizijos visatoje su Lassie. Brito Eriko Knighto sukurtas personažas buvo koljė ir per daugelį metų sulaukė didelės sėkmės, todėl žmonės nusprendė, kad "Lassie" bus šios veislės vardas. Kaip ir didžiojo ekrano personažas, koljė šunys yra labai meilios veislės ir puikiai tinka tiems, kurie namuose turi vaikų. Šie mielieji turienergijos ir klusniai bei draugiškai bendrauja su visais šeimos nariais, įskaitant kitus gyvūnus.

Kolisų veislės šunims reikia ypatingo dėmesio ir priežiūros

Koljė veislės kailis gali būti trumpas arba ilgas. Nepriklausomai nuo šios savybės, būtina ypatingai rūpintis koljė plaukais. Šios veislės šunys yra linkę priauginti daug plaukų, todėl būtina, kad auklėtojas šukuotų gyvūną bent kartą per dieną. Ši atsargumo priemonė apsaugo šunis nuo susipainiojimo ar net nuo gausaus plaukų barstymo namuose.Kolisų veislės šunims taip pat reikia fizinių pratimų ir nuolatinio žmogaus dėmesio. Šie gyvūnai yra labai aktyvūs, todėl jiems reikia judėjimo, kasdienių pasivaikščiojimų.

Taip pat labai svarbu, kad šuo nebūtų paliktas vienas per ilgai. Kadangi yra labai prisirišęs prie savo šeimininkų, kolis gali jaustis labai nusivylęs ir tokiais atvejais yra linkęs daug loti. Kolį dresuoti paprastai nesunku, nes jis laikomas labai protinga veisle. Su šuniukais dresūra vyksta greičiau, tačiau niekas netrukdo to daryti ir su suaugusiais šunimis.Kolis šuniukas, be to, kad yra mielas, paprastai nėra ir triukšmadarys: jis atneš daug meilės į jūsų namus. Tačiau jam taip pat reikia mainais gauti dėmesio, nes jis laikomas jautriu šunimi.

Šetlando aviganis: mažo šunelio asmenybė yra susijaudinęs, bet paklusnus

Šetlando aviganis paprastai būna labai judrus ir žaismingas. Labai sunku pamatyti šetlando aviganį, kuris nebėgiotų, nežaistų ir nebendrautų su savo šeimos nariais. Nepaisant tokio didelio energijos kiekio, ši veislė pasižymi dideliu intelektu ir yra laikoma viena lengviausiai dresuojamų. Tiek šuniukas, tiek suaugęs šetlando aviganis išmoksta naujų komandų ir dresūros triukų.greitai, nes jie mėgsta įtikti savo globėjams.

Šetlando aviganiui taip pat reikia viliojimo

Dėl didelio energijos kiekio Šetlando aviganių veislės šunims reikia gero fizinio krūvio, kasdien pasivaikščioti ir žaisti namuose. Kaip ir koliai, Šetlando aviganiai meta daug plaukų, kurie netinkamai prižiūrimi gali sukelti mazgų ant kūno. Todėl, norint užtikrinti gerą jų savijautą, prižiūrėtojas turi dažnai šukuoti jų kailį.gyvūno.